KT kalėdinė „staigmenėlė“: nepilnamečiai turi teisę gauti informaciją apie LGBTIQ šeimas

KT konstatavo: draudimai skleisti informaciją apie LGBTIQ šeimas prieštarauja Konstitucijai

Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį „išpakavo“ šventinę dovanėlę Lietuvos šeimoms ir paskelbė, kad draudimas nepilnamečiams skatinti LGBTIQ šeimos sampratą prieštarauja mūsų Konstitucijai.

Šių metų vasarį Vyriausybė kreipėsi į KT dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo konstitucingumo. Ministrų kabinetas taip pat siūlė išbraukti iš šio įstatymo nuostatas, kurios draudžia nepilnamečiams pasakoti apie kitokią, nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos ir šeimos sampratą. Tačiau Seimas tam nepritarė, o prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad toks žingsnis reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“^[1].

Ginčas kilo po 2023 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pateikto sprendimo, kuriame konstatuota, kad Lietuva pažeidė saviraiškos laisvę, kai buvo sustabdytas rašytojos Neringos Macatės knygos „Gintarinė širdis“ platinimas. Knygoje buvo aprašytos tos pačios lyties veikėjų romantinės istorijos, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šį turinį įvardijo kaip galintį daryti žalą vaikams iki 14 metų.

Šis KT sprendimas reiškia, kad draudimai skleisti informaciją apie LGBTIQ šeimos sampratą yra nesuderinami su Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve.

V. Čmilytė-Nielsen tokį sprendimą mato kaip galimybę seimui imtis šio klausimo

O štai ir artėja tiesos akimirka, kada, tikėtina, pasirodys visi tikrieji valdančiųjų veidai. Žinoma, jei tik jie paklausys buvusios seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarimo.

„Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra dar vienas paskatinimas seimui imtis šio klausimo ir pakoreguoti įstatymą taip, kad jame neliktų nuostatos, kuri Lietuvą priartina prie nedemokratiškų valstybių“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen^[2].

Pasak politikės, sprendimo galėtų imtis seimo Žmogaus teisių komitetas, kuris jungia skirtingų frakcijų atstovus. Tačiau ji pripažino, kad parlamente dėl to gali kilti nesutarimų.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, tokios nuostatos nėra vertybinis klausimas – tai diskriminacija, kurios vakarietiškos demokratijos netoleruoja ir kuri esą pasiteirauja nedemokratiškoms valstybėms.

Kad šis klausimas artimiausiu metu parlamente turės būti išspręstas, akcentavo ir seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas, įsitikinęs, kad jam išspręsti parlamente politinės valios pakaks, nors ir gali tekti paieškoti kompromisų^[3].

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad šis klausimas supriešins parlamentarus

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis svarsto, kad seimui pakėlus šį klausimą ant darbastalio, lengvo kelio nebus^[4].

Politikas tvirtino, kad ginčai neišvengiami – bus nesutarimų tiek tarp seimo narių, tiek valdančiojoje koalicijoje. Vienybės, anot jo, labiausiai trūks, ypač jei siūlymai leis skleisti LGBTIQ informaciją be amžiaus ribojimų.

Tačiau „aušriečių“ lyderis nuramino, kad bent jo vadovaujama partija griežtai pasisakys prieš tokius pokyčius. O štai socialdemokratai, pasak jo, taip pat susidurs su nuomonių skirtumais, nes šis klausimas anksčiau jau kėlė diskusijas jų gretose.

Seimo narys mano, kad vietoj visiško nuostatų atšaukimo reikėtų įvesti aiškius amžiaus ribojimus, kad tiksliai žinoti, kuriai amžiaus grupei ribojimas turėtų galioti – ar nuo 14 iki 16 metų, ar iki pilnametystės, ką turėtų aiškiai nustatyti naujasis parlamentas.

Visgi toks sprendimas esą labai nenustebinęs pastarųjų „kontroversiškų sprendimų“ žemėlapyje. Pavyzdžiui, KT paskelbtas verdiktas dėl Stambulo konvencijos, kuri esą taipogi neprieštarauja Konstitucijai.

Galimai bus įteikta ir dar viena šventinė „dovanėlė“ – išteisintas smurtaujantis LGBT narys?

Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas svarsto baudžiamąją bylą, kurioje LGBT bendruomenės narys Laurynas Laurinavičius kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, dviejų asmenų užpuolimu bei svetimo turto sugadinimu. Incidentai įvyko LGBT „Lithuanian Pride“ eitynių metu.

Kaltinimai apima konfliktą su protestuotojais, per kurį buvo sugadintas skėtis, ir susidūrimą su dviratininku, kurį L. Laurinavičius esą užpuolė, kai šis bandė pagriebti LGBT vėliavą. Teisme L. Laurinavičius savo kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad veikė gindamasis, ir pats buvo užpultas.

Byloje pateikti civiliniai ieškiniai siekia 12 100 eurų. Teismo sprendimas turėjo būti paskelbtas gruodžio 12 d., tačiau galiausiai buvo nukeltas į gruodžio 23 d.

Visgi vertinant dabartines KT pozicijas, nebūtų didelės nuostabos, jei dieną prieš šventes staiga kaltinamasis būtų išteisintas kaip pats nukentėjęs nuo smurto, nukreipto prieš netradicinės orientacijos asmenis.

77.lt primena, kad LGBT eitynių metu Lietuvoje ne kartą kilo konfliktų. Praėjusiais metais Vilniuje parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius per „Pride“ eitynes pabučiavo aktyvistą Antaną Kandrotą-Celofaną, kuris tai įvardijo kaip seksualinį priekabiavimą. Nors policija tyrimo nepradėjo, A. Kandrotas siekė teismo, tačiau jo ieškinys dėl 100 eurų neturtinės žalos buvo atmestas.

Klaipėdoje šiuo metu nagrinėjama byla dėl viešo raginimo socialiniuose tinkluose susidoroti su T. V. Raskevičiumi, kai buvo parašytas komentaras „į laužą Raskevičių“.

Taip pat teisiamas europarlamentaras Petras Gražulis, kaltinamas LGBT niekinimu per Seimo posėdį 2022-aisiais. Jis naudojo žeminančias frazes LGBT atžvilgiu, o prokuratūra siekia panaikinti jo teisinį imunitetą, kad būtų tęsiami teisiniai procesai.