Rūgštinis refliuksas: tiksinti vėžio bomba, kurios daugelis nesureikšmina
Gydytojų bendruomenė vis dažniau perspėja apie klastingą pavojų, kurį daugelis laiko nereikšmingu kasdieniu negalavimu. Liga, kurią ne vienas turi, bet nesureikšmina, rūgštinis refliuksas, arba gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Jungtinėse Valstijose dirbanti gastroenterologė dr. Wendi LeBrett įspėja, kad šis iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas pojūtis gali būti ankstyvas signalas apie mirtinai pavojingą ligą: stemplės vėžį.
Pasak gydytojos, apie 60–70 procentų žmonių, turinčių refliuksą, jaučia klasikinį deginimo pojūtį krūtinėje po valgio, tačiau trečdalis pacientų jokių įprastų simptomų nejaučia. Tokie žmonės gali ilgus metus gyventi nežinodami, kad jų stemplė nuolat dirginama rūgštimi.
Dėl to keičiasi ląstelių struktūra, išsivysto vadinamoji Barretto stemplė, kuri vėliau gali peraugti į vėžį. Ypač pavojinga, kai rūgštis pasiekia kvėpavimo takus, sukeldama chronišką kosulį, naktinį dusulį ar net astmos paūmėjimus.
Barretto stemplė, priešvėžinė būsena, apie kurią kalbama per retai
Gastroenterologas dr. Seper Dezfoli pabrėžia, kad ilgalaikis refliuksas yra pagrindinis rizikos veiksnys Barretto stemplei išsivystyti. „Ilgalaikis“ reiškia penkerius metus ar ilgiau trunkantį negalavimą: net jei simptomai švelninami vaistais, tai vis tiek laikoma nuolatine liga.
Be paties refliukso, riziką didina vyresnis nei 50 metų amžius, antsvoris, rūkymas, vyrų lytis, baltųjų rasė ir stemplės vėžio atvejai šeimoje. Barretto stemplė dažnai būna besimptomė, todėl ji nustatoma atsitiktinai arba jau tada, kai atsiranda sunkesni požymiai.
Vienas iš jų tai disfagija, kai maistas ima strigti gerklėje ar krūtinėje. Kiti įspėjamieji ženklai: nepaaiškinamas svorio kritimas, naujai išsivystęs, atkaklus refliuksas vyresniame amžiuje. Visais šiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti endoskopinį tyrimą.
Neignoruokite signalų: net netipiniai simptomai gali būti lemtingi
Dr. LeBrett savo įraše „TikTok“ platformoje atkreipė dėmesį ir į retesnius, netipinius požymius: naktinį kosulį, kvėpavimo sunkumus, problematišką rijimą, nežinomos kilmės krūtinės skausmą ir net dantų emalio pažeidimus. Anot jos, labai svarbu atpažinti šiuos ženklus ir nesureikšminti minties „tai tik rėmuo“.
Viena komentatorė po jos vaizdo įrašu pasidalijo savo istorija: „Mano stemplės vėžys diagnozuotas pernai, kai man buvo 36-eri. Visą gyvenimą turėjau refliuksą, bet niekas į tai rimtai nežiūrėjo.“ Tokie atvejai liudija apie pavojingą delsimo kainą.
Statistika taip pat grėsminga. 90 procentų stemplės vėžiu sergančių pacientų miršta per dešimt metų nuo diagnozės nustatymo. Tačiau jei liga pastebima anksti, kol dar nepasireiškė sunkūs simptomai, gydymo sėkmės tikimybė ženkliai išauga.
Saldymedis: natūralus pagalbininkas kovojant su refliuksu
Saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra) jau šimtmečius naudojamas tradicinėje medicinoje dėl savo gydomųjų savybių. Šio augalo šaknyje esantys junginiai, tokie kaip glicirizinas, pasižymi priešuždegiminėmis ir raminamosiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos mažinant gastroezofaginio refliukso (GERL) simptomus.
Refliuksas, pasireiškiantis rėmeniu, rūgšties pojūčiu gerklėje ar skrandžio turinio grįžimu į stemplę, vargina daugelį žmonių, o saldymedis siūlo natūralų sprendimą šiai problemai lengvinti. Yra daugiau mitybos įpročių, kurie gali padėti su šiuo negalavimu. Tai gali būti tiek maisto įpročių keitimas tiek speciali mityba, bet kartais tereikia kelių natūralių primonių.
Tyrimai rodo, kad saldymedis padeda stiprinti stemplės gleivinės apsauginį sluoksnį, kuris saugo audinius nuo skrandžio rūgšties poveikio. Be to, saldymedžio šaknies ekstraktas skatina gleivių gamybą virškinamajame trakte, taip sumažindamas dirginimą ir uždegimą. Reguliarus nedidelių saldymedžio preparatų dozių vartojimas gali padėti ne tik malšinti refliukso simptomus, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui, ypač tiems, kurie kenčia nuo lengvos ar vidutinio sunkumo GERL formos.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad saldymedį reikėtų vartoti atsargiai. Per didelis glicirizino kiekis gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį ar kalio trūkumą organizme. Todėl prieš pradedant vartoti saldymedžio preparatus refliukso gydymui, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojami kiti vaistai ar yra lėtinių sveikatos sutrikimų, širdies problemų. Rinkoje taip pat yra deglicirizinto saldymedžio (DGL) preparatų, kurie laikomi saugesniais ilgalaikiam vartojimui.
Saldymedis, ne kaip vaistas nuo visko, bet kaip papildoma priemonė gali būti veiksmingas tiek refliukso profilaktikai, tiek simptomų mažinimui. Svarbiausia nepamiršti, kad vartoti jį reikia saikingai. O geriausiai veikia tokių dalykų derinimas su sveika mityba bei gyvenimo būdo pokyčiais, tokiais kaip riebaus maisto vengimas ar valgymas mažesnėmis porcijomis.
