Samanos – mažyčiai augalai, atliekantys didžiulį vaidmenį kovojant su klimato kaita
Augalai yra pagrindiniai kovos su klimato kaita dalyviai, nes sugeria anglies dioksidą. Nors medžiai per savo gyvenimą sukaupia didelius anglies dioksido kiekius, nauji tyrimai atskleidė, kad samanos – maži augalai, augantys ant dirvožemio ir uolų – taip pat kaupia didelius anglies dioksido kiekius dirvožemyje.
Australijos ir Ispanijos mokslininkų vadovaujamo pasaulinio tyrimo metu nustatyta, kad samanomis apaugusiame dirvožemyje yra apie 6,43 mlrd. metrinių tonų daugiau anglies nei šalia esančiame plikame dirvožemyje pusiau sausringuose pasaulio regionuose. Tai šešis kartus daugiau nei metinis anglies dioksido kiekis, išmetamas dėl pasaulinių žemės naudojimo pokyčių, pavyzdžiui, miškų kirtimo ir urbanizacijos[1].
Skirtingai nei medžiai, samanos neturi tikrų šaknų, o įsitvirtina mažomis struktūromis, vadinamomis rizoidais. Tyrimas parodė, kad samanų dirvožemyje yra daugiau maistinių medžiagų, greičiau skaidomos organinės medžiagos ir mažiau ligų. Samanos užima tokį pat plotą kaip Kanada ar Kinija ir klesti atšiaurioje aplinkoje, kurioje daugelis augalų negali išgyventi.
Mičigano universiteto bendraautorius Peteris Reichas sako, kad samanos stabilizuoja mikroklimatą ir maitina dirvožemio mikrobus, panašiai kaip miškai. Šis tyrimas pabrėžia gyvybiškai svarbų samanų vaidmenį ir rodo, kad ateityje, siekiant geriau apsaugoti mūsų planetą, reikėtų ištirti visų augalų vaidmenį sulaikant anglies dioksidą.
Kvėpuojančios plytos: kaip samanos keičia Olandijos miestus
Tuo tarpu pasitelkus samanas, Nyderlanduose naujoviška ekologiška technologija paprastas plytas paverčia gyvomis, kvėpuojančiomis sienomis. Šioms samanomis padengtoms plytoms nereikia dirvožemio ar priežiūros – tik lietaus ir vėjo. Rezultatas? Švaresnis oras, iki 7 °C vėsesni miestai ir natūralus anglies dioksido surinkimas tiesiog miesto erdvėse[2].
Nuo mokyklų iki autobusų stotelių Leidene samanos sparčiai plinta – ne tik kaip puošmena, bet ir kaip galinga apsauga nuo klimato kaitos. Ši tyli revoliucija auga plyta po plytos, miesto sienas paversdama gyvybingomis ekosistemomis ir iš naujo apibrėždama miestų klimato apsaugą.
Namas iš purvo?
Purvas kaip statybinė medžiaga naudojamas jau tūkstančius metų, o dabar šiuolaikiniai purvo namai grįžta kaip ekologiška betono ir plieno alternatyva. Šiems namams, vadinamiems raminto grunto namais, naudojamos natūralios medžiagos, kurios išskiria mažai anglies dioksido ir puikiai izoliuoja, todėl žiemą juose šilta, o vasarą – vėsu. Toks energijos vartojimo efektyvumas padeda sumažinti namų savininkų šildymo ir vėsinimo išlaidas[3].
Šiuolaikiniai dumblo namai taip pat gali būti atsparūs ugniai, nes juose naudojamos tokios medžiagos kaip kalkės, cementas ar smėlis, o storos ir tankios sienos užtikrina natūralią garso izoliaciją. Jie yra nebrangūs, nes purvo galima įsigyti vietoje, todėl reikia mažiau specializuotos darbo jėgos ir įrangos, be to, juos galima pritaikyti prie įvairių klimato sąlygų ir asmeninių poreikių.
Nepaisant privalumų, purvo namai susiduria su tokiomis problemomis kaip drėgmės absorbcija, dėl kurios gali atsirasti pelėsis, ir termitų pažeidžiamumas. Norint apsaugoti konstrukciją, būtina taikyti tinkamus statybos metodus, tokius kaip drėgmės barjerai ir kenkėjų naikinimas. Be to, purvo namai gali netikti visiems klimato regionams, ypač labai drėgniems ar itin sausiems regionams, jei nėra tinkamos priežiūros.
Norėdami užtikrinti ilgaamžiškumą, savininkai turėtų reguliariai tikrinti ir remontuoti sienas, prižiūrėti stogus, užtikrinti gerą ventiliaciją, stebėti drėgmę, vengti aštrių valymo cheminių medžiagų, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų ir užkirsti kelią kenkėjų antplūdžiui. Didėjant susidomėjimui tvariu gyvenimu, šiuolaikiniai purvo namai yra perspektyvus, natūralus sprendimas.
Lietuvoje jau plinta molinių ir šiaudinių namų statybos
Moliniai namai žavi ne tik natūralumu ir draugiškumu aplinkai, bet ir santūria statybos kaina. Tačiau prieš ryžtantis tokiai statybai, verta gerai pasidomėti – ar bus įmanoma tokį namą oficialiai įteisinti?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pabrėžia: statinys turi atitikti griežtus reikalavimus, nuo mechaninio atsparumo iki energijos taupymo. Nors įstatymai nereikalauja naudoti tik tam tikrų medžiagų, molis statybose nėra draudžiamas, tačiau gyvenamiesiems namams, kurių plotas viršija 50 kv. m, privaloma atitikti itin griežtą A++ energinio naudingumo klasę[4].
Ką tai reiškia? A++ klasės pastatai yra beveik „energijos nulininkai“ – jie sunaudoja labai mažai energijos, kuri dažniausiai gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, saulės ar vėjo. Tai reiškia, kad statytojai turi ne tik apgalvoti medžiagas, bet ir pasirinkti tinkamus ekologiškus energijos sprendimus.
Svarbiausia – visiems gyvenamiesiems pastatams būtina paruošti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be jo statyba draudžiama, o statytojas ir projektuotojas prisiima atsakomybę, kad pastatas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
Jei molinis namas atitinka A++ energijos klasę, visus saugumo ir higienos standartus, ir turi galiojantį statybos leidimą, jis gali būti sėkmingai pastatytas, užbaigtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
