Pasienyje su Baltarusija – konfliktas dėl masinių miško kirtimų
Lazdijų rajono gyventojai piktinasi, kad pasienio ruože su Baltarusija masiškai kertami šimtmečius augę miškai. Ypač daug nerimo kyla stebint, kaip plynėmis virsta Nemuno pakrantės, kurios garsėja smėlingais šlaitais ir jautria gamta.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikina, neva šie kirtimai būtini, kad būtų geriau matoma pasienio teritorija, o tai esą padeda kovoti su kontrabanda ir neteisėta migracija. Miško plotų plotis skirtingose vietose kinta nuo keliolikos iki šimto metrų, priklausomai nuo reljefo[1].
Darbus atlieka privati įmonė, su kuria pasieniečiai yra sudarę trejų metų sutartį. Oficialiai įmonė kirtimus vykdo neatlygintinai, tačiau gauna pelno iš parduodamos medienos. Prieš kiekvieną kirtimą darbai derinami su miškininkais, o dėl kai kurių ginčytinų vietų sprendimus priima specialistai.
Dėl plynųjų kirtimų tyrimą atliko Aplinkos apsaugos departamentas – rimtų pažeidimų nenustatyta. Vis dėlto Aplinkos ministerija siūlo sugriežtinti taisykles ir artimiausiu metu ketina uždrausti didesnius nei pusantro hektaro ploto plynuosius kirtimus iki 20 kilometrų nuo valstybės sienos.
Vardan verslo interesų viskas įmanoma?
Vyriausybė sulaukia kritikos dėl aplinkosaugos sprendimų – gyventojai piktinasi, kad Aplinkos ministerija leidžia kertamus miškus net paukščių perėjimo metu. Panevėžio rajone 30 hektarų miško buvo sunaikinta geležinkelio statyboms, nors šis laikotarpis griežtai saugomas pagal įstatymus.
Panašūs atvejai fiksuojami Kauno Ramybės parke, kur, nepaisant draudimų, naikinami paukščių lizdai, o Vilniaus Žvėryne kertami brandūs medžiai paliko vietinius gyventojus bejėgius ir pykčius. Šie incidentai kelia susirūpinimą dėl gamtos apsaugos efektyvumo ir įstatymų vykdymo.
Dar daugiau miško kertama įgyvendinant valstybei svarbius projektus, tokius kaip europinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statybos. Seimo sprendimu leista kirsti net valstybinį mišką, kad projektas vyktų be trikdžių, atšaukiant ankstesnius miškų apsaugos įstatymus.
Vyriausybė laužo pažadus – Lietuvos miškai kertami nepaisant pažadėtų saugomų plotų
Nors Vyriausybė skelbė, kad saugos trečdalį šalies miškų ir neleis jų plynai kirsti, realybėje pažadai tirpsta: miško apsaugai numatomas plotas projekto dokumentuose siekia tik 18 proc., o kirtimai tęsiasi net šalia gyvenviečių, saugomose teritorijose ir net istorinėse partizanų pagerbimo vietose[2].
Varviškės kaime prie Nemuno pakrantės, pasienyje su Baltarusija, gyventojai liudija, kaip be gailesčio kertami šimtmečius augę medžiai. Panaši situacija ir Grigiškėse, kur kadaise žaliavę ąžuolai virto kelmais, o partizanų atminimo vietose Joniškio rajone miško kirtimo technika sugriovė suolelius bei sužalojo žemę.
Savo ruožtu aplinkosaugos organizacijos piktinasi, kad šalyje iki šiol plynai kirsta daugiausiai medienos auginimui skirtų miškų, o valdžios pažadai didinti saugomų miškų dalį praktiškai nevykdomi. Tuo metu valstybės miškininkai įspėja, kad griežtesni apribojimai gali sumažinti medienos ruošą ir valstybei atnešti milijoninius nuostolius.
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal medienos tiekimą
Tuo tarpu Lietuva pagal pirminės medienos tiekimą prekybos tinklui „Ikea“ šalis užima antrąją vietą pasaulyje, iškart po Lenkijos. Remiantis 2023 metų duomenimis, Lietuva tiekia apie 10 proc. „Ikea“ naudojamos medienos, tiek pat kaip ir Švedija, lenkdama Vokietiją, Kiniją ir kitas dideles rinkas. „Ikea“ iš viso pernai apdirbo beveik 14 mln. kubinių metrų medienos, iš kurios beveik 98 proc. buvo sertifikuota arba perdirbta.
Dar vienas įspūdingas Lietuvos pasiekimas – antra vieta pasaulyje pagal surenkamųjų medinių namų eksportą. 2023 metais Lietuva eksportavo medinių pastatų už 164 mln. eurų, sudarydama 9,3 proc. pasaulinės rinkos. Nors pajamos sumažėjo beveik 28 proc. palyginus su 2022-aisiais, šalį lenkia tik Estija.
