Portugalija drastiškai sugriežtino pilietybės suteikimo sąlygas
Portugalijos vyriausybė paskelbė reikšmingus pilietybės įstatymų pakeitimus — daugumai užsienio piliečių dabar reikės net dešimties metų teisėtos gyvenamosios vietos šalyje, kad galėtų prašyti natūralizacijos. Tai yra dvigubai ilgiau nei ankstesnė penkerių metų riba.
Asmenims iš šalių, priklausančių Portugalų kalbos šalių bendrijai (CPLP), tokių kaip Brazilija ar Angola, numatytas trumpesnis laikotarpis: jiems pilietybė galės būti suteikiama po septynerių metų gyvenimo šalyje[1].
Sprendimą pirmadienį patvirtino Ministrų taryba, o jį pristatė Prezidentūros ministras António Leitão Amaro. Pasak jo, „šios priemonės yra būtinos siekiant sustiprinti ryšį tarp prašytojo ir nacionalinės bendruomenės. Kalbame apie priklausymo ir integracijos kriterijų išplėtimą.“
Griežtesni reikalavimai ne tik trukmei, bet ir turiniui
Pagal naująją tvarką, būsimi piliečiai ne tik privalės gyventi šalyje ilgiau, bet ir turės įrodyti platesnį kultūrinį ryšį su Portugalija: nepakaks vien tik kalbos mokėjimo ar švarios teistumo istorijos.
Pretendentai taip pat privalės parodyti išmanymą apie Portugalijos kultūrą, laikytis šalies demokratinių principų bei būti neturėję jokių realių laisvės atėmimo bausmių. Šie reikalavimai atspindi vyriausybės siekį užtikrinti, kad nauji piliečiai būtų „visavertiškai integruoti ir lojalūs“ šalies teisinei bei vertybinei sistemai.
Be to, planuojama įteisinti galimybę atimti pilietybę iš natūralizuotų asmenų, kurie įvykdo sunkius nusikaltimus. Tokių asmenų pilietybė galės būti anuliuota pagal griežtai apibrėžtas sąlygas, jei bus nustatyta, kad jų elgesys prieštarauja esminiams pilietybės įsipareigojimams[2].
Griežtėja ir šeimų suvienijimo sąlygos
Dar viena svarbi reforma susijusi su šeimos narių imigracija. Nuo šiol legaliai šalyje gyvenantis asmuo galės kviestis šeimos narius tik po dvejų metų nuolatinės rezidencijos, o teisė atvykti bus suteikiama tik nepilnamečiams vaikams.
Šie pakeitimai, pasak ministro Amaro, yra atsakas į „dabartinius geopolitinius ir socialinius iššūkius“ ir siekis „užtikrinti, kad integracijos procesas būtų tvarus“.
Portugalija pastaraisiais metais susidūrė su itin spartėjančia imigracija. Oficialūs duomenys rodo, kad šalyje dabar gyvena apie 1,6 milijono teisėtų užsieniečių — tai sudaro maždaug 15 % visų šalies gyventojų. Palyginti su 2019-aisiais, užsieniečių skaičius beveik patrigubėjo.
Didžiausią bendruomenę sudaro Brazilijos piliečiai, nes jų Portugalijoje šiuo metu gyvena daugiau nei 450 tūkstančių. Statistikos portalo „Pordata“ duomenimis, 2023 m. Portugalijos pilietybė buvo suteikta 141,300 žmonių — tai 20 % mažiau nei ankstesniais metais. Tuo pačiu metu šalyje kaupiasi tūkstančiai neišnagrinėtų prašymų: sausį jų buvo daugiau nei 400 tūkstančių.
Pasekmės auksinės vizos programai ir Sefardų įpėdiniams
Politiniu lygmeniu šie pakeitimai vyksta augant dešiniųjų partijų įtakai. Partija „Chega“, pasisakanti už griežtesnę migracijos kontrolę, per paskutinius rinkimus tapo pagrindine parlamentine opozicija. Ši partija siekė pilietybės reformų ir dabar tikimasi, kad rems vyriausybės priimtus sprendimus.
Įstatymo pataisos gali paveikti ir Portugalijos vadinamąją „auksinės vizos“ (Golden Visa) programą, pagal kurią užsieniečiai galėjo gauti rezidenciją investuodami bent 500 000 eurų į patvirtintus fondus ar projektus. Iki šiol šios programos dalyviai galėjo kreiptis dėl pilietybės po penkerių metų.
Taip pat bus nutraukta daug kritikos sulaukusi programa, leidusi suteikti pilietybę sefardų žydų, kilusių iš Portugalijos, palikuonims. Vyriausybė aiškina, kad priemonė buvo piktnaudžiaujama, o įrodyti genealoginį ryšį tapo sunkiai valdomu procesu.
