Pew Research Center praneša apie religijos pasiskirstymo kaitą ir tendencijas pasaulyje
Islamas išlieka sparčiausiai augančia religija pasaulyje, o prognozės rodo, kad iki 2050 m. musulmonų skaičius beveik prilygs krikščionių skaičiui, skelbia Pew Research Center.[1] Pasauliniai religiniai pokyčiai atspindi demografines tendencijas, tokias kaip gimstamumas ir migracija, tuo tarpu Lietuvoje religinis kraštovaizdis išlieka stabilus, dominuojant katalikybei.
2020 m. pasaulyje gyveno apie 1,9 mlrd. musulmonų (24 % pasaulio gyventojų) ir 2,4 mlrd. krikščionių (31 %), remiantis Pew Research Center duomenimis. Prognozuojama, kad iki 2050 m. musulmonų skaičius išaugs iki 2,8 mlrd. (30 %), o krikščionių – iki 2,9 mlrd. (31 %). „Islamo augimo tempai yra išskirtiniai dėl aukšto gimstamumo ir jaunesnės populiacijos struktūros,“ – pažymi Pew Research Center tyrėjas Conradas Hackettas.[2]
Pagrindiniai islamo augimo veiksniai:
- Aukštas gimstamumas: Musulmonų moterys vidutiniškai susilaukia 3,1 vaiko, palyginti su 2,3 kitų religijų vidurkiu.
- Jaunesnė populiacija: 2010 m. musulmonų vidutinis amžius buvo 23 metai, palyginti su 28 metų pasaulio vidurkiu .
- Geografinė koncentracija: Didžiausias musulmonų augimas stebimas Subsacharos Afrikoje ir Pietų Azijoje, kur Indonezija ir Indija turi didžiausias musulmonų bendruomenes. „Indija iki 2050 m. taps šalimi su didžiausia musulmonų populiacija, nors hinduizmas išliks dominuojančia religija,“ – teigia Pew Research Center.
- Migracija: Europoje musulmonų dalis turėtų išaugti nuo 6 % 2010 m. iki 10 % 2050 m., daugiausia dėl migracijos iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Krikščionybė išlieka didžiausia religija, tačiau jos augimas lėtesnis, ypač išsivysčiusiose šalyse. Sparčiausias krikščionių augimas vyksta Subsacharos Afrikoje, kur iki 2060 m. gyvens apie 40 % pasaulio krikščionių. Religiniai „neregistruotieji“ (ateistai, agnostikai ir kiti) sudaro 16 % pasaulio gyventojų, tačiau jų dalis mažės dėl žemesnio gimstamumo, ypač Kinijoje ir Japonijoje.
Dauguma Lietuvos gyventojų – katalikai
Lietuvoje religinis kraštovaizdis išlieka stabilus, o katalikybei tenka pagrindinis vaidmuo. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 74,2 % gyventojų save priskiria Romos katalikams, 3,8 % – stačiatikiams, o musulmonai sudaro tik 0,1 % (apie 2 700 žmonių). Netikintys arba nesitapatinantys su jokia religija sudaro 13,7 %.[3]
Musulmonų bendruomenę Lietuvoje daugiausia sudaro lietuvių totoriai, gyvenantys šalyje nuo XIV a.[4] Dėl žemo gimstamumo (1,6 vaiko vienai moteriai) ir ribotos migracijos musulmonų skaičius Lietuvoje išlieka stabilus. Pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atsivertimų į islamą augimas, ypač tarp jaunesnių gyventojų.[5]
Tačiau bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas (per 2011–2021 m. sumažėjo 12 %)[6] riboja bet kokios religinės grupės augimą. Tuo tarpu netikinčiųjų dalis auga, ypač tarp jaunesnių nei 40 metų amžiaus gyventojų, atspindėdama sekuliarizacijos tendencijas.
Pasaulinės tendencijos kontekste
Pasaulinis islamo augimas atspindi demografinius pokyčius, tokius kaip aukštas gimstamumas ir jaunesnė populiacija, o Lietuvoje religinė sudėtis išlieka stabili, su dominuojančia katalikybe ir nedidele, bet istoriškai įsišaknijusia musulmonų bendruomene.
Nors globalios tendencijos rodo islamo augimą, Lietuvoje šių pokyčių poveikis ribotas dėl demografinių ir kultūrinių veiksnių.
