Pirmą kartą istorijoje galime pagaminti daugiau nei pusę reikalingos elektros iš atsinaujinančių šaltinių
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pasidalino stulbinančiais rezultatais – Lietuva pagal elektros dalį, pagaminamą iš sausumos vėjo elektrinių tapo lydere visoje Europos Sąjungoje.
Nuo metų pradžios net 31,8 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse – tai aukščiausias rodiklis tarp visų ES šalių[1].
Kaip nurodė M. Nagevičius, artimiausi Lietuvos konkurentai pagal šį rodiklį – Švedija (31,3 proc.), Portugalija (27,5 proc.), Suomija (26 proc.), Ispanija (25,8 proc.) ir Danija (25 proc.). Tai rodo, kad Lietuva žengia koja kojon su pažangiausiomis Europos valstybėmis atsinaujinančios energetikos srityje – ir net jas lenkia.
Tačiau saulės elektrinių fronte Lietuva irgi nestovi nuošaly. Nors šioje kategorijoje pirmauja Graikija (24,1 proc. saulės elektros dalis), Ispanija (18,8 proc.) ir Vokietija (15,4 proc.), Lietuva taip pat pateko į lyderių šešetuką – su 12,9 proc. visos elektros, pagamintos saulės elektrinėse.
„Ir šiemet panašu jau turėsim pirmus metus, kai iš atsinaujinančių išteklių pagaminsim daugiau nei pusę visos suvartojamos elektros (nuo metų pradžios turime 52,3% ir beveik pavijom Vokietiją, kuri šiuo keliu eina jau 20 metų)“, – nurodė ekspertas.
Jau pernai metais Lietuva pateko į TOP dešimtuką pagal vėjo energetikos eksploatavimą
Tuo tarpu dar kovo mėnesį pagal „WindEurope European Stats 2024“ parengtame straipsnyje buvo teigiama, jog Lietuva 2024-aisiais tapo viena iš sparčiausiai vėjo energetiką plėtojančių šalių Europoje.
Per metus įrengta daugiau nei 500 MW naujų sausumos vėjo jėgainių, o tai lėmė, kad šalis pateko į TOP 10 pagal naujai įrengtą galią. Tuo pačiu metu vėjo energijos dalis šalies elektros gamyboje išaugo nuo 21 % iki 27 %, aplenkiant tokias šalis kaip Ispanija, Suomija ar Norvegija[2].
Pagal šį rodiklį Lietuva jau aplenkė Baltijos kaimynes – Estiją (14 %) ir Latviją (4 %), o bendrame Europos sąraše rikiuojasi šalia tokių lyderių kaip Portugalija ar Nyderlandai. Tai rodo ne tik spartų augimą, bet ir realią pažangą atsisakant iškastinio kuro, siekiant Europos klimato tikslų.
Iki 2030 m. Lietuva planuoja dar labiau stiprinti vėjo energetiką – pridėti 2 GW sausumos ir 0,63 GW jūrinės vėjo galios. Jei šis tempas išsilaikys, šalis gali tapti ne tik energetiškai nepriklausoma, bet ir pradėti eksportuoti žaliąją elektros energiją į kitas šalis.
Pirmadienį startavo antrasis jūros vėjo parkas
Lietuva įjungia aukštesnę pavarą žaliosios energetikos lenktynėse – jau pirmadienį oficialiai pradedamas antrasis 700 megavatų jūros vėjo parko konkursas Baltijos jūroje. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino aukciono sąlygas, o registracija į jį vyks net 90 dienų – nuo birželio 10 d. iki rugsėjo 8 d.[3]
Šis projektas gali tapti vienu didžiausių energetikos projektų šalies istorijoje: preliminari investicijų suma viršija 3,1 mlrd. eurų. Norintieji dalyvauti privalės ne tik sumokėti 435 eurų mokestį, bet ir įrodyti finansinę jėgą – jų nuosavas kapitalas turės sudaryti bent 625,2 mln. eurų.
Dėl teisės vystyti šį parką gali varžytis daugiau nei 10 potencialių vystytojų. Tarp jų – ne naujokai: „Ignitis Renewables“ su partnere „Ocean Winds“, jau laimėjusios pirmojo vėjo parko konkursą, ir Lenkijos energetikos milžinė „Orlen“, kuri jau yra išreiškusi susidomėjimą.
Planuojama, kad parkas pradės veikti 2033 metais, o valstybė jį dalinai finansuos per pelno mokestį nuo elektros pardavimų. Kol parkas neveiks, vartotojams papildomų kaštų nebus.
Svarbu ir tai, kad šį kartą Seimas įvedė saugiklį – konkursas įvyks tik tuo atveju, jei jame dalyvaus bent du vystytojai. Nugalėtoją ketinama paskelbti šių metų pabaigoje, o prieš tai jis bus patikrintas dėl nacionalinio saugumo.
VERT taip pat nubrėžė kainų ribas: elektra turės būti parduodama už 75,45–125,74 eurus už megavatvalandę. Kaina bus perskaičiuojama kasmet 8 metus – atsižvelgiant į infliaciją ir biržos kainas.
Lietuva paleido galingiausią vėjo parką Baltijos šalyse: investicijos siekia 550 mln. eurų
Tuo tarpu Kelmės rajone baigtas statyti ir pradėjo komercinę veiklą didžiausias vėjo energetikos parkas Baltijos šalyse. Projektą įgyvendino tarptautinė bendrovė „Ignitis Renewables“, o bendra įrengtoji galia siekia 314 megavatų[4].
Šis vėjo parkas per metus planuoja pagaminti apie 1 teravatvalandę elektros energijos – tai prilygsta visos šalies mėnesio elektros suvartojimui. Tokios apimties pakanka aprūpinti maždaug 250 tūkstančių namų ūkių, tai yra tiek, kiek elektros reikia visai Kauno apskričiai.
Projektas įgyvendintas dviem etapais. Pirmuoju pastatytos 16 vėjo elektrinių, kurių bendra galia – 114 MW. Antruoju – dar 28 elektrinės, papildžiusios parką 200 MW. Iš viso parke veikia 44 modernios vėjo jėgainės, kiekviena apie 7 MW galios ir iki 240 metrų aukščio – tai aukščiausios vėjo elektrinės Lietuvoje.
Kelmės rajonas tampa vienu pagrindinių atsinaujinančios energetikos centrų Lietuvoje, o šio projekto geografija rodo aktyvią regionų įtrauktį į žaliąją transformaciją. Vėjo jėgainių modelis – „Nordex“ N163/6.X – pasirinktas dėl didelio efektyvumo ir pritaikomumo Lietuvos sąlygoms.
Bendra projekto investicijų suma siekia apie 550 mln. eurų – į ją įtrauktos ir įsigijimo, ir statybos išlaidos.
