Seimas patvirtino PVM tarifų keitimą, pelno mokesčio didinimą ir naują 10 proc. gynybos mokestį nuo 2026 metų
Ketvirtadienį Seimas nusprendė žengti svarbų žingsnį mokesčių reformoje – nuo 2026-ųjų keičiasi PVM ir pelno mokesčio tarifai, atsiranda naujas gynybos mokestis. Nuo sausio 1 d. knygoms ir neperiodiniams leidiniams PVM sumažės iki 5 proc., tačiau šildymui, karštam vandeniui, malkoms, viešbučiams ir renginiams lengvatos bus naikinamos arba didinamos.
Pelno mokestis kils, tačiau smulkus verslas sulauks palengvinimų, pavyzdžiui, 0 proc. tarifas naujoms įmonėms bus taikomas dvejus metus, o investicijos ir STEM stipendijos turės mokesčių lengvatų. Be to, atsiras 10 proc. saugumo įnašas, kuriuo bus finansuojamas gynybos fondas. Galutinis balsavimas dėl pokyčių vyks birželio 17 d., o ši reforma žada svarbias permainas tiek verslui, tiek gyventojams.
Gyventojai vėl protestuoja prieš neapibrėžtą NT mokestį
Antradienį prie Seimo gyventojai protestavo dėl neapibrėžtos NT mokesčio reformos, kuri nuo 2026 m. apmokestintų antrąjį ir kitus būstus, o pirmasis būtų neapmokestintas.
Asociacija „Atoveiksmis“ renka parašus už platesnį būstų neapmokestinimą, įtraukiant ir sodo namelius. Galutinis sprendimas dėl reformos numatytas birželio 30 d., o gyventojai siekia sustabdyti jiems nepalankius pakeitimus.
„Air India“ aviakatastrofa Ahmedabade: žuvo 269 žmonės, vos vienas išgyveno
Tuo tarpu ketvirtadienį, birželio 12 d., Indijos Ahmedabado mieste įvyko tragiška avarija – vos pakilęs „Air India“ lėktuvas „Boeing 787-8 Dreamliner“ su 232 keleiviais ir 12 įgulos narių sudužo tankiai apgyvendintame Meghani Nagar rajone. Po smūgio žuvo mažiausiai 269 žmonės – 241 keleivis ir 28 gyventojai, buvę ant žemės, o stebuklingai vienintelis išgyveno britas Vishwashkumar Ramesh.
Nors tikslios katastrofos priežastys dar tiriamos, kalbama apie galimus techninius gedimus ar pilotų klaidą, o tyrimą vykdo Indijos bei tarptautinės aviacijos institucijos.
Tai pirmoji mirtina „Boeing 787 Dreamliner“ avarija nuo šio lėktuvo komercinio debiuto 2011 metais ir didžiausia aviakatastrofa Indijoje per beveik tris dešimtmečius.
Tuskas išlaikė valdžią po prezidento rinkimų smūgio, bet koalicijoje iškilo krizė
Šią savaitę Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po netikėto savo remiamo kandidato pralaimėjimo prezidento rinkimuose sėkmingai išlaikė pasitikėjimo balsavimą parlamente, tačiau šis smūgis sukrėtė jo koaliciją ir sustiprino abejones dėl jo lyderystės.
Naujasis prezidentas Karolis Nawrockis, remiamas Donaldo Trumpo, įgijo veto teisę, kuri gali blokuoti svarbias reformas, tad Tuskas žada pertvarkyti vyriausybę, pagerinti komunikaciją ir siekti kompromisų su prezidentu, kad išlaikytų valdžią bei įgyvendintų pažadus iki 2027 metų rinkimų.
Izraelis smogė Iranui: pastarasis žada griežtą atsaką
Izraelis pradėjo didžiulę karinę operaciją „Kylantis liūtas“ prieš Irano branduolinius ir karinius objektus, nužudydamas aukštus karininkus ir mokslininkus, o Iranas greitai atsakė paleisdamas daugiau nei 100 bepiločių orlaivių į Izraelį ir žadėdamas griežtą kerštą, sukeldamas didžiulę įtampą regione, sustabdant derybas su JAV ir priversdamas tarptautinę bendruomenę raginti abi šalis susilaikyti ir siekti diplomatinių sprendimų, nes bet koks konfliktas gali išprovokuoti platesnį karą Artimuosiuose Rytuose.
Žuvęs „Hamas“ vadas, strigusios derybos dėl paliaubų ir skilimai Netanyahu vyriausybėje
Izraelio ir Hamas karo fone įvykiai klostosi dramatiškai: Izraelis patvirtino vieno aukščiausių Hamas vadų Mohammedo Sinwaro žūtį per aviacijos smūgį požeminiam štabe netoli Khan Jūnio, bet nepaisant vadovų netekčių, Hamas išlaiko kontrolę Gazoje.
Tuo pat metu prie humanitarinės pagalbos punktų, kur tūkstančiai badaujančių palestiniečių tikėjosi maisto, žuvo mažiausiai 12 žmonių, o JT ir Izraelio remiama nauja pagalbos sistema vis labiau kritikuojama dėl neefektyvumo.
Nors Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu skelbia pažangą įkaitų derybose, realios paliaubos stringa dėl nesutarimų su Hamas, o JAV bandymai pasiekti susitarimą kol kas neduoda vaisių. Visa tai vyksta augant įtampai pačiame Izraelyje – B. Netanyahu vos išvengė koalicijos žlugimo dėl prievolės įstatymo ginčo, kuris išryškino gilėjančius skilimus valdančiojoje daugumoje bei stiprėjantį opozicijos spaudimą surengti pirmalaikius rinkimus.
NATO „galva“ M. Rutte įspėjo aljanso nares susirūpinti savo ateitimi dabar
Pirmadienį Londone NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas Chatham House renginyje, įspėjo apie sparčiai augantį Rusijos karinį potencialą, pabrėždamas, kad per tris mėnesius ji pagamina tiek amunicijos, kiek visas Aljansas per metus, ir gali būti pasirengusi puolimui prieš NATO per penkerius metus.
Jis paragino sąjungininkes „kvantiniu šuoliu“ stiprinti gynybą: 400 % didinti oro ir priešraketinę gynybą, įsigyti tūkstančius šarvuočių, milijonus sviedinių, gerinti logistiką. Prieš viršūnių susitikimą Hagoje, kur bus siūlomas 5 % BVP tikslas gynybai, Rutte pabrėžė būtinybę Europai prisiimti didesnę atsakomybę, ypač spaudžiant D. Trumpui.
Ryšys tarp Musko ir Trumpo nutrūko galutinai?
Ilgus metus kaip sąjungininkai JAV politikoje žibėję Donaldas Trumpas ir Elonas Muskas šią savaitę viešai nutraukė savo draugystę, kuri žlugo dėl naujo mokesčių ir išlaidų įstatymo. E. Muskas atvirai sukritikavo prezidento stumiamą „Vieną didelį gražų įstatymą“, jį vadindamas „bjauria pabaisa“, o vėliau net pasidalijo (ir ištrynė) užuomina apie D. Trumpo sąsajas su Epsteinų skandalu.
Tai išprovokavo D. Trumpo atsaką – nuo pareiškimų, kad Muskas „prarado protą“, iki grasinimų nutraukti milijardinius federalinius kontraktus su „SpaceX“. Nors trečiadienį Muskas X platformoje pareiškė, kad „gailisi per aštrių žodžių“, D. Trumpas aiškiai atkirto: „Jokių santykių nebenoriu – esu užsiėmęs svarbesniais dalykais.“
Susitarimas tarp JAV ir Kinijos pasiektas, bet proveržio dar nėra
Po įtemptų derybų Londone JAV ir Kinija paskelbė pasiekusios preliminarų susitarimą dėl prekybos paliaubų įgyvendinimo – dokumentą, kuris, anot prezidento Donaldo Trumpo, „užbaigtas“, bet dar turi būti oficialiai patvirtintas jo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo.
Derybos atgaivino gegužę sudarytą, tačiau stringantį Ženevos susitarimą ir žada subalansuotą kompromisą: Kinija atnaujins strateginių retųjų žemės elementų tiekimą, būtiną JAV gynybos ir technologijų sektoriui, o JAV sušvelnins eksporto ribojimus tam tikroms technologijoms bei atsisakys planų riboti kinų studentų vizas.
Nors abi pusės deklaruoja konstruktyvų toną ir siekį mažinti įtampą, ekspertai perspėja – realus proveržis neįvyko, o susitarimas veikiau atspindi abipusį norą stabilizuoti situaciją nei spręsti giluminius nesutarimus.
Taip pat Pekinas nusprendė naikinti importo muitus 53 Afrikos šalims – taip siekia sustiprinti tarpusavio prekybą ir atsverti JAV spaudimą. Nuo šiol be muito Kinijos rinkoje prekiauti galės ir Pietų Afrika, Nigerija, o išimtimi lieka tik eSwatini, kuri palaiko ryšius su Taivanu. Tuo pat metu Kinija ir Afrika aštrina kritiką Vašingtonui dėl „vienašališkų muitų“, teigdamos, kad JAV taip ardo tarptautinę prekybos tvarką.
