Įtampa tarp Izraelio ir Irano sukėlė nerimą Europoje
Naktį į penktadienį Izraelis surengė masinę karinę ataką prieš Iraną, nukreiptą į branduolinius objektus, karinę infrastruktūrą ir aukšto rango pareigūnus. Operacijoje dalyvavo daugiau nei 200 naikintuvų, o tai žymi vieną didžiausių tiesioginių smūgių tarp šių valstybių per pastaruosius metus[1].
Iranas atsakė paleisdamas daugiau nei 100 dronų į Izraelio teritoriją. Dauguma jų buvo sėkmingai perimti, tačiau įtampa išliko itin aukšta. Europos lyderiai nedelsdami išreiškė susirūpinimą ir paragino abi puses susilaikyti nuo tolesnių veiksmų.
„Eskalacija nenaudinga niekam šiame regione. Stabilumas Artimuosiuose Rytuose turi tapti prioritetu,“ teigė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Nyderlandų premjeras Dikas Schoofas socialiniame tinkle „X“ pavadino įvykius „nerimą keliančiais“ ir pabrėžė, kad „nedelsiant būtina deeskalacija regiono stabilumo labui“.
Vokietijos kancleris Frydrichas Merzas, kalbėjęs telefonu su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, pareiškė, kad Irano branduolinė programa kelia grėsmę visam regionui. Jis akcentavo būtinybę „naudoti visus diplomatinius įrankius“, siekiant užkirsti kelią tolimesnei eskalacijai.
„Tikslas turi išlikti vienas: neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo.“ sakė F. Merzas.
Europa ragina grįžti prie diplomatinio kelio
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino situaciją „ypač nerimą keliančia“ ir paragino visas puses išlaikyti maksimalų susilaikymą bei vengti atsakomųjų veiksmų.
„Diplomatinis sprendimas dabar reikalingas kaip niekad – tiek regiono stabilumui, tiek pasaulio saugumui užtikrinti.“ pridūrė ji.
Panašias žinutes perdavė Suomija, Airija, Italija ir Prancūzija, ragindamos nedelsiant nutraukti smurtinius veiksmus. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pažymėjo:
„Žinome, kad situacija labai sudėtinga, tačiau nėra jokios kitos išeities, tik diplomatinis kelias.“
Airijos premjeras Simonas Harrisas įspėjo, kad tolesnė eskalacija „galėtų sukelti katastrofišką regioninį išplitimą, kuris būtų pražūtingas visiems žmonėms regione.“
Tuo metu Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad didelių radiacijos pokyčių Irano branduoliniuose objektuose neužfiksuota, tačiau pareiškė pasirengimą skubiai apsilankyti Irane situacijai įvertinti[2].
D. Trumpo reakcija: „Iranas turi sudaryti susitarimą kol dar yra ką gelbėti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienio rytą duodamas interviu, patvirtino, kad iš anksto žinojo apie Izraelio planuojamą karinę operaciją, tačiau tvirtino, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai nedalyvavo smūgiuose.
„Iranas turi sudaryti susitarimą, kol dar yra ką gelbėti, ir išsaugoti tai, kas kažkada vadinta Irano imperija,“ pareiškė D. Trumpas.
Jis pridūrė, kad Iranas „negali turėti branduolinės bombos“ ir kad Vašingtonas atidžiai stebi padėtį, pasirengęs ginti tiek save, tiek Izraelį galimos Irano atsakomybės atveju.
JAV prezidentas taip pat pasisakė apie diplomatines derybas, kurios turėjo vykti Omane artimiausią savaitgalį. Tačiau po Izraelio smūgių Iranas paskelbė, kad šiose derybose nebedalyvaus.
„Aš daviau Iranui progą po progos pasirašyti susitarimą. Dabar padėtis tik blogės,“ pridūrė D. Trumpas.
