Jau nuo 2026-ųjų – nauji PVM tarifai: pigs knygos, brangs šildymas ir kultūrinis gyvenimas
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) reformai – nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvedami du lengvatiniai tarifai: 5 ir 12 proc. Pagal siūlomus pakeitimus, PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams sumažėtų nuo 9 iki 5 proc., tačiau kitiems sektoriams lengvatos ne tik nesumažės – kai kuriems jos išnyks.
Vienas didžiausių pokyčių laukia šildymo paslaugų vartotojų: siūloma panaikinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Tai reikštų, kad šios paslaugos būtų apmokestinamos standartiniu 21 proc. tarifu. Finansų ministras Rimantas Šadžius tokį sprendimą grindžia siekiu labiau taikyti socialinę paramą – esą kompensacijos bus labiau orientuotos į tikrai jos reikalingus žmones, praplečiant turto vertės ribas[1].
Tuo pat metu PVM tarifas didėtų ir viešbučių, keleivių vežimo bei kultūros renginių sektoriams – nuo 9 iki 12 proc. Galutinis balsavimas dėl šių pokyčių numatytas birželio 17 d., o PVM pakeitimai yra dalis platesnės Vyriausybės mokesčių reformos iniciatyvos.
Žalią šviesą uždegė ir pelno mokesčio didinimui
Parlamente taip pat kelią prasiskynė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2026 m. didės tiek standartinis, tiek lengvatinis pelno mokestis – atitinkamai iki 17 proc. ir 7 proc. Ši korekcija, pasak Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), reikšmingos įtakos Lietuvos konkurencingumui neturės: net ir padidinus tarifą, šalis išliktų tarp ES valstybių su vienu žemiausių efektyvių tarifų[2].
Vis dėlto numatyta ir pozityvių naujienų smulkiajam verslui: dvigubai, iki 2 metų, ilginamas laikotarpis, kai naujai įsteigtos įmonės gali taikyti 0 proc. tarifą. Be to, panaikinamas ribojimas turėti ne daugiau nei 10 darbuotojų – svarbiausiu kriterijumi taps 300 tūkst. eurų metinių pajamų riba.
Pakeitimai taip pat numato paskatas investicijoms: įmonės galės iškart atskaityti tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas bei suteikti stipendijas STEM sričių studentams ir tyrėjams, dirbantiems su MTEP projektais.
Galutinis balsavimas dėl šių pokyčių vyks birželio 17 d. – tai viena iš kertinių Vyriausybės mokesčių reformos dalių.
Patvirtintas naujas 10 proc. mokestis draudimo įmokoms gynybos finansavimui
Ketvirtadienį taip pat buvo pritarta siūlymui įvesti vadinamąjį saugumo įnašą – naują mokestį, kuris nuo 2026 m. papildys Gynybos fondą. Juo siekiama užtikrinti stabilų gynybos finansavimą augančių grėsmių akivaizdoje[3].
Pagal planuojamą įstatymą, 10 proc. įnašą mokės ne gyvybės draudimu užsiimantys draudikai – nuo visų sudarytų ar atnaujintų sutarčių, išskyrus privalomąjį automobilių civilinės atsakomybės draudimą. Taip pat mokesčio nebus taikoma pasėlių, augalų, ūkinių gyvūnų sveikatos bei žemės ūkio technikos draudimams.
Planuojama, kad 2026 m. šis įnašas į valstybės gynybos biudžetą atneštų apie 82,5 mln. eurų, o 2027-aisiais – jau 110 mln. eurų. Galutinis balsavimas dėl šio mokesčio įvedimo vyks birželio 17 d. – tai viena iš kelių Vyriausybės inicijuojamų mokesčių pertvarkos priemonių.
