Rusija per tris mėnesius pagamina tiek šaudmenų, kiek aljansas sunaudoja per metus, teigia M. Rutte
NATO generalinis sekretorius M. Rutte, birželio 9 d. pasisakęs Londone vykusiame Chatham House renginyje, išreiškė griežtą įspėjimą dėl Rusijos karinio potencialo augimo. Anot jo, šiandien Rusija pagamina tiek amunicijos per tris mėnesius, kiek visa NATO per metus. Toks disbalansas gynybos pramonėje tampa rimtu iššūkiu Aljansui.
„Putino karo mašinos pajėgumai greitėja, o ne lėtėja“, pareiškė M. Rutte. Pasak jo, Rusija atkuria savo karines galias pasitelkdama Kinijos technologijas ir bendradarbiaudama su Iranu bei Šiaurės Korėja. 2025 m. Rusija ketina pagaminti 1 500 tankų, 3 000 šarvuotų transporto priemonių ir 200 raketų „Iskander“.
Tokie mastai, M. Rutte vertinimu, leidžia prognozuoti, kad Rusija gali būti pasirengusi kariniam puolimui prieš NATO per artimiausius penkerius metus. „Neapsigaudinėkime, visi mes dabar esame rytiniame flange“, sakė jis.
NATO vadovas pabrėžė, kad naujosios Rusijos raketos skrenda garso greičiu, tad Europos sostinės atsiduria viena nuo kitos „vos kelių minučių“ atstumu. „Nebėra Rytų ar Vakarų, yra tik NATO“, akcentavo M. Rutte.
Ginklavimasis tęsiasi net ir karo metu
M. Rutte tvirtina, kad net ir tęsiantis karui Ukrainoje, Rusija sugeba pamažu didinti savo karinius rezervus. Tai, pasak jo, „yra faktas“, kuris kelia grėsmę NATO ateičiai. Tokią pat išvadą neseniai pateikė ir Ukrainos užsienio žvalgybos vadovas Oleh Ivashčenko, kuris įspėjo, kad Rusijai pakaktų 2–4 metų atkurti pilnavertį puolamąjį pajėgumą prieš Europą, jei karo veiksmai būtų sustabdyti.
Atsižvelgiant į šią grėsmę, NATO vadovas paragino Aljanso nares imtis „kvantinio šuolio“ kolektyvinės gynybos srityje, pradedant nuo 400 proc. padidinimo oro ir raketinės gynybos srityje.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę įsigyti tūkstančius šarvuotų transporto priemonių, milijonus artilerijos sviedinių ir sustiprinti logistikos, aprūpinimo, transporto bei medicininės paramos grandines. M. Rutte išreiškė paramą ir D. Trumpo siūlymui, kad NATO šalys padidintų gynybos biudžetus iki 5 proc. BVP.
O tai būtų 3,5 proc. tiesioginėms karinėms išlaidoms ir 1,5 proc. infrastruktūros bei kibernetinio saugumo investicijoms. „JAV per ilgai nešė didžiausią naštą. Atėjo laikas Europai ir Kanadai daryti daugiau dėl mūsų bendro saugumo“, pažymėjo jis.
Rusijos grėsmė neišnyks net ir karui pasibaigus
Net ir pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos keliama grėsmė neišnyks, tokia M. Rutte pozicija. „Rusija gali būti pasirengusi karinei konfrontacijai su NATO per penkerius metus“, teigė jis. Raginimas stiprinti NATO ne tik kariniu, bet ir strateginiu lygiu atspindi didėjantį nepasitikėjimą Maskvos ilgalaikiais ketinimais.
M. Rutte pareiškimai nuskambėjo prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje birželio 24–25 dienomis. Šio susitikimo metu tikimasi priimti sprendimą dėl padidinto finansavimo Aljansui, reaguojant į išaugusią geopolitinę įtampą ir numatomą JAV strateginį posūkį Azijos–Ramiojo vandenyno kryptimi.
Tuo metu Rusijos atstovas Dmitrijus Peskovas NATO poziciją pavadino „konfrontacine ir agresyvia“ bei apkaltino Europą, kad ši „leidžia mokesčių mokėtojų pinigus dėl tariamos grėsmės, kurios esą nėra“.
Vis dėlto, M. Rutte įsitikinęs: „Viltis, ne strategija. NATO turi tapti stipresniu, teisingesniu ir labiau kovos pajėgiu aljansu.“
