Birželio mėnesį darže galima sėti ir sodinti įvairius žalumynus
Birželis – pirmasis vasaros mėnuo, kai soduose ir daržuose augalai žaliuoja, o darbas sode tampa ne tik malonumu, bet ir atsakinga užduotimi. Nors dauguma augalų jau pasodinti, šį mėnesį dar galima pasėti ar pasodinti įvairių daržovių, žalumynų ir net vaiskrūmių.
Birželis – puikus metas sėti daržoves ir žalumynus, ypač pasibaigus šalnų pavojui. Sodininkystės ekspertė, Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė dr. Ingė Auželienė sako, kad iki birželio galo dar galima sėti žirnius, pupeles, morkas, burokėlius, krapus ir bazilikus. Petražolėms jau kiek vėloka, nes jos auga lėtai, tačiau kitus žalumynus dar spėsime užsiauginti[1].
Kopūstus, ypač greičiau bręstančias veisles ar Pekino kopūstus, rekomenduojama sodinti daigais birželio gale, kai sumažėja kopūstinio baltuko vikšrų grėsmė. Tokiu būdu derlius bus vėlyvesnis, bet mažiau rūpesčių dėl augalų apsaugos.
Šiltnamių savininkams birželis taip pat svarbus – būtina reguliariai vėdinti šiltnamius, nes karštis mažina žiedadulkių gyvybingumą, o agurkai ir pomidorai gali nustoti megzti vaisius[2]. Laistyti reikėtų drungnu vandeniu, o pomidorus – rečiau, bet gausiai, geriausia iki pietų. Agurkams reikia drėgnesnio ir šiltesnio oro, todėl juos patariama laistyti apie pietų metą. Kaip pastebi dr. I Auželienė, nepakankamai laistomi agurkai apkarsta, o pomidorai gali sutrūkinėti ar sirgti viršūnėlių puviniu.
Darže taip pat svarbu apkaupti anksčiau pasodintas daržoves, tokias kaip porai, smidrai, kopūstai ar pupelės. Kaupimas padeda augalams tvirčiau laikytis, skatina šaknų augimą ir mažina piktžolių plitimą. Be to, birželį jau galima mėgautis pirmuoju derliumi – skinti smidrus, rabarbarus, svogūnų laiškus, ridikėlius, salotas ar špinatus. Salotų apatinius lapus skinkite arba nupjaukite augalą 2,5 cm virš žemės – taip jis atauga naujais lapais.
Sodo priežiūra birželį: svarbu pasirūpinti uogomis ir vaismedžiais
Sode birželis – uogų derliaus metas. Jau galima skinti braškes, žemuoges ir sausmedžių uogas, kurios yra maistingos ir turtingos vitaminais. Norint gausesnio braškių derliaus, būtina pašalinti jų ūsus, paliekant šiek tiek ūglio, kad nepažeistumėte augalo. Ūsus skinkite anksti ryte arba vakare.
Vaismedžiai birželį masiškai numeta vaisių užuomazgas – tai natūralus procesas, kai nukrenta neišsivysčiusios ar kenkėjų pažeistos užuomazgos. Jas būtina surinkti ir sunaikinti, kad kenkėjai neplistų. Norint geresnės kokybės derliaus, vaisių užuomazgas reikėtų retinti, paliekant stipriausią kiekvienoje kekėje. Jei vaisių krenta daug, gali trūkti kalcio – rudenį pakalkinkite pomedžius ar pabarstykite lapuočių pelenų.
Vaismedžius ir uogakrūmius būtina gausiai laistyti ir tręšti[3]. Populiarios azoto trąšos, tokios kaip karbamidas (20–30 g/10 l vandens), purškiamos praėjus 5–6 dienoms po žydėjimo ir dar kartą po 25–30 dienų. Vėliau tręšti nerekomenduojama, nes augalai ilgiau vegetuos ir gali pašalti žiemą. Taip pat galima tręšti per lapus 0,3–0,5 proc. karbamido tirpalu, pridedant boro rūgšties (6 g/arui), kad kompensuotumėte boro trūkumą ir apsaugotumėte nuo rauplių.
Birželį sodus ir daržus puola kenkėjai, tokie kaip amarai, kopūstinio baltuko vikšrai ar avietinės muselės.
„Kitąkart vos kelias dienas nenueini į daržą, o atėjęs jau randi visą amarų koloniją ar daug kopūstinių baltukų kiaušinėlių – reikia būti budriems,“ – pastebi dr. I. Auželienė.
Ji rekomenduoja stebėti augalus ir naudoti natūralias ar chemines apsaugos priemones. Pavyzdžiui, valkčiu sergančius agrastus galima purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu su ūkišku muilu, o avietinių muselių pažeistas atžalas – išpjauti ir sudeginti.
Piktžolės birželį auga itin sparčiai, todėl būtina jas ravėti laiku, geriausia po lietaus ar laistymo. Jei piktžoles išrausite su šaknimis, vėliau turėsite mažiau rūpesčių, nes jos nesubrandins sėklų. Taip pat svarbu purenti dirvą, ypač pasirodžius pirmiesiems daigeliams, kad suardytumėte kietą dirvos plutą.
Kiti svarbūs darbai[4]:
- Mulčiavimas. Daugiamečius augalus galima mulčiuoti šviežiai pjauta žole, nes senasis mulčias dažnai būna sukritęs.
- Genėjimas. Pašalinkite nereikalingas vaismedžių atžalas, formuokite gyvatvores, kol ūgliai dar jauni. Pomidorų ir agurkų šoninius ūglius skabykite, kol jie ne ilgesni kaip 3–5 cm, kad vaisiai augtų geresni.
- Kompostavimas. Daržo liekanas kompostuokite su durpėmis, mėšlu ar mineralinėmis trąšomis, kas mėnesį perkasdami krūvą.
- Vejos priežiūra. Reguliariai pjaukite veją, tręškite azoto, kalio ir fosforo trąšomis, kad ji išliktų dekoratyvi.
Gėlyne svarbiausia pasirūpinti svogūnėliais ir dauginimu
Gėlyne birželis – metas rūpintis nužydėjusiomis svogūninėmis gėlėmis. Iškaskite svogūnėlius, kurių lapai nudžiūvę, surūšiuokite pagal dydį, išdžiovinkite ir laikykite sausoje, apie +20 °C temperatūros patalpoje iki rudens.
Atlaisvėjusiose vietose galima sodinti vienmetes gėles, tokias kaip celiozijos, sprigės, serenčiai, petunijos, begonijos, nasturtės ar šalavijai. Sodinkite apniukusią dieną arba vakare, o nuo kaitrios saulės augalus pridengkite, kad taip jie pamažu priprastų prie aplinkos.
Birželis taip pat tinkamas metas dauginti augalus žaliaisiais auginiais. Galima dauginti serbentus, agrastus, tujas, aktinidijas, pelargonijas, surfinijas, šalavijus ar čiobrelius. Tereikia nugnybti kelias atžalas ir pasodinti jas į kitą vazoną, taip gaunant naujų augalų.
