Jaunimas Europoje savo sveikatą vertina geriau nei vyresni žmonės
2024 metais net 90,1 procento 16–29 metų jaunuolių Europos Sąjungoje savo sveikatą įvertino kaip gerą arba labai gerą. Palyginimui, bendras vyresnių nei 16 metų gyventojų rodiklis siekia tik 68,4 procento.[1]
Šis skirtumas atspindi natūralų gyvenimo ciklą: jauname amžiuje žmonės rečiau susiduria su lėtinėmis ligomis, jaučiasi fiziškai stipresni, energingesni ir mažiau priklausomi nuo nuolatinės medicininės priežiūros.
Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad subjektyvus sveikatos vertinimas yra susijęs ne tik su faktinėmis ligomis, bet ir su bendra psichologine savijauta bei gyvenimo kokybe.
Kitos šalys: ar visur tokia pozityvi situacija?
Deja, duomenys kitose pasaulio dalyse rodo mažesnį pasitikėjimą sveikata tarp jaunimo. Pasak World Happiness Report, JAV jaunimas (<30 m.) reitingavo savo gyvenimą gerokai žemiau, ir apskritai šios šalies „jaunimo gerovės” indeksas nukrito iki 62 vietos, daug žemiau vyresnių gyventojų (10 vieta).[2]
Tuo tarpu Skandinavijos šalys – Suomija, Danija ar Islandija – pasižymi ne tik ilga gyvenimo trukme, bet ir dideliu pasitikėjimu savo sveikata tiek tarp jaunimo, tiek tarp vyresnių žmonių.[3]
Ten socialinės apsaugos sistemos, geros gyvenimo sąlygos bei aktyvus gyvenimo būdas sudaro prielaidas, kad net ir kasdieniai rūpesčiai mažiau paveiktų psichologinę bei fizinę savijautą, o tai rodo, kad sveikatos suvokimas glaudžiai susijęs su socialine aplinka, kurioje auga jauni žmonės.
Pajamų skirtumai ir ilgalaikės sveikatos problemos išryškina socialinę atskirtį
Tyrimas parodė, kad tarp turtingesnių šeimų jaunimo pasitikėjimas savo sveikata yra kur kas didesnis.
Pavyzdžiui, mažiausių pajamų grupėje (pirmasis penktadalis pagal pajamas) 86,7 procento jaunuolių sakė, jog jų sveikata gera arba labai gera. Tuo tarpu turtingiausiųjų penktadalyje tokią nuomonę išsakė net 94,0 procento.
Šie duomenys rodo, kad gyvenimo kokybė, sveikos mitybos ir sporto galimybės, psichologinis saugumas bei medicinos prieinamumas yra glaudžiai susiję su finansine padėtimi. Socialinė atskirtis taip pat reiškiasi ir sveikatos suvokimo srityje – kuo geresnės sąlygos, tuo palankiau žmonės vertina savo sveikatą.
Savijautos vertinimas – subjektyvus rodiklis, priklausantis nuo kultūros ir socialinės aplinkos
Galiausiai verta prisiminti, kad savęs vertinimas sveikatos požiūriu yra subjektyvus rodiklis.[4] Žmogus, turintis tam tikrų lėtinių negalavimų, vis tiek gali jaustis sveikas, jei geba aktyviai dalyvauti visuomenėje, turi gerą emocinę būklę ir jaučia gyvenimo pilnatvę.
Taip pat ir atvirkščiai – net objektyviai sveikas žmogus gali manyti, kad jo sveikata prasta, jei jis nuolat patiria stresą ar yra nepatenkintas savo gyvenimo sąlygomis.
Čia didelę reikšmę turi kultūrinis kontekstas. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse žmonės dažniau linkę į savo sveikatą žiūrėti optimistiškai, tuo tarpu kitose kultūrose vyrauja santūresnis ar net pesimistiškesnis požiūris. Tai paaiškina, kodėl net ir objektyviai sveikesnė visuomenė kartais save vertina prasčiau nei kitų regionų gyventojai.
