VRK jau pateikė duomenis apie kandidatus į prezidentus
Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Nuo šiandien galima susipažinti su kandidatų biografija, faktais apie jų išsilavinimą, karjerą, šeimyninę padėtį. Pateikiama ir informacija apie ankstesnę partinę priklausomybę, finansinę situaciją ir deklaruojamas pajamas, ryšius su juridiniais asmenimis.
Svarbu, kad kartu su kandidatų duomenimis, VRK skelbia ir visų kandidatų sutrumpintas rinkimų programas.
VRK išskiria, kad lyginant su ankstesnių prezidento rinkimų kandidatais, šiemet į valstybės vadovo pareigas pretenduoja jaunesni asmenys. Tačiau kandidatų amžius – tik detalės, kurios galutinės įtakos galutiniam rinkimų rezultatui, tikėtina, neturės.
Rinkėjui žymiai svarbiau kandidato politinė pozicija, jo rinkiminė programa bei požiūris į konkrečius dalykus. Todėl kviečiame susipažinti su kandidatų į Lietuvos prezidentus politine praeitimi, jų rinkiminiais pažadais bei požiūriu į žmones.
77.lt šį kartą analizuoja ir pristato kandidatų požiūrį į vieną iš svarbiausių visuomenės darinių – šeimą.
Atskleidžiamas kandidatų požiūris į šeimą: savo rinkiminėse programose tai mini vos keli
Šeima yra viena pagrindinių socialinių institucijų, kuri vaidina svarbų vaidmenį visuomenėje, tiek auklėjant vaikus, tiek perduodant kultūrą ir tradicijas[1].
Ne paslaptis, kad pasauliui keičiantis, globalėjant, o į Lietuvą ateinant kosmopolitizmo tendencijoms, piliečių požiūris į šeimą, jos struktūrą, tradicijas ir vietą visuomenėje kinta. Dalis pasisako už visuomenės, o kartu ir šeimos liberalėjimą, kiti kovoja bandant išlaikyti tradicionalizmą.
Toks dvilypumas yra pastebimas ir politikų gretose bei puikiai atsispindi 2024 m. kandidatų į prezidentus rinkiminėse programose.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas Lietuvos politinėje arenoje yra sąlyginai naujas veidas. Jis pastaruoju metu dirbo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotoju organizaciniam valdymui, tad didžioji dalis jo rinkiminės kampanijos turinio yra susieta su krašto apsauga ir gynyba.
Kandidatas pristato saugios Lietuvos viziją: kalba apie gynybos finansavimo didinimą, kalba apie energetinę, ekonominę nepriklausomybę.
Šeimai jo rinkiminės kampanijos programai vietos neatsirado. Tiesiogiai šeimos kaip visuomenės darinio kandidatas neišskiria, o kalbant apie socialinius reikalus, jis trumpai užsimena tik apie švietimą bei sveikatos apsaugos užtikrinimą[2].
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis savo rinkiminėje programoje išskiria užsienio politikos, saugumo, teisingumo bei ekonominius aspektus, tačiau atskirai mini ir šeimų, ypatingai, auginančių vaikus aktualumą[3].
Kandidatas savo programoje nurodo, kad tapęs prezidentus siektų, kad valstybė taikytų finansinius skatinimo mechanizmus šeimoms, auginančioms vaikus, o jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, būtų suteiktos finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti. Taip pat, jis žada dirbti ties tuo, kad kiekvieną vaiką pasiektų neformaliajam švietimui skirtas krepšelis.
Antros kadencijos prezidento rinkimuose siekiantis Gitanas Nausėda savo programoje, kaip ir prieš penkerius metus, daug dėmesio skiria gerovės valstybei[4].
Šį kartą, kitaip nei anksčiau, kandidatas kalba ir apie būtinybę daugiau dėmesio skirti krašto apsaugai, taip pat, apie ekonomimą, savivaldos savarankiškumą, Neįgaliųjų reformos įgyvendinimą.
Vis dėlto, G. Nausėda apie šeimas tiesiogiai savo rinkiminėje programoje nekalba ir žodžio šeima net nemini.
Kadencijos metu G. Nausėda labiau buvo linkęs kalbėti apie šeimą. 2023 m. Seimui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlė tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. 2019 m. siūlė, kad mamadieniai ir tėvadieniai būtų skiriami ir vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams.
Konservatorių kandidatė į prezidentus I. Šimonytė savo rinkiminėje programoje apie šeimą taip pat nekalba[5]. Kandidatė apie socialinius valstybės aspektus savo rinkiminėje programoje kalbėti apskritai vengia, o tai tarsi įtvirtina teiginys, jog „prezidentas turi nešti atsakomybės ir brandos, o ne populizmo vėliavą.“
Ji išskiria saugumo svarbą, būtinybės laikytis Konstitucijos, kalba apie besąlygišką provakarietiškumą, teisingą institucijų darbą.
Kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus savo rinkiminėje programoje kritikuoja valdžią, teigia, kad svarbiausius valstybės klausimus turi spręsti pati Lietuva, kuri negali prarasti savarankiškumo ir pasiduoti Briuselio biurokratizmui, kritikuoja dalyvavimą NATO veikloje[6].
Apie šeimą ir jos politiką kandidatas nekalba.
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė savo rinkiminėje programoje kalba apie tautos ir visuomenės suverenitetą, savarankiškumą, atskirties mažinimą, kovą su korupcija, skaidrumą, atsparumą grėsmėms ir Lietuvai tarnaujančią užsienio politiką.
Tačiau išskyręs esminius šiuos aspektus kandidatas taip pat kalba apie „darbą tam, kad visi šalies gyventojai, šeimos, verslai, religinės ir kitos bendruomenės veiktų, kurtų ir stiprėtų be perteklinio valstybės kišimosi, reguliavimo ir kontrolės“[7].
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas savo rinkiminėje programoje kalba apie lyderystę Europos Sąjungoje ir NATO, taip pat, apie krašto saugumą, atvirus teismus bei žmogaus teisių apsaugą[8].
Savo rinkiminėje programoje kandidatas mini šeimas, tačiau kalba ne tik apie tradicinį jų traktavimą, tačiau apie visų šeimų apsaugą.
„Prioritetai – kiekvieno žmogaus orumo gynimas, visų šeimų teisinis pripažinimas, neapykantos ir diskriminacijos išgyvendinimas“, – rašoma kandidato programoje.
Kandidatas į prezidentus Remigijus Žemaitaitis savo rinkiminėje programoje valstybės kenkėjus ragina palikti kuo toliau nuo valdžios postų, kalba apie Vyriausybės išjudinimą, pagalbą verslui, didesnį prezidento įsitraukimą į vidaus politiką[9].
Kandidatas savo rinkiminėje programoje gausiai kalba apie pagalbą eiliniam žmogui, smulkiajam verslui.
Trumpai jis pamini ir šeimų klausimą: teigia, valstybė vaikų auklėjimą turi palikti pačioms šeimoms ir į tai nesikišti.
Kandidatai turėjo progos atsakyti ir į klausimą, kiek gi yra lyčių
77.lt jau kuris laikas bando analizuoti kandidatų į prezidentus rinkimines programas, susipažinti su jų pažiūromis visuomenei svarbiausiais klausimais. Vienas iš tokių klausimų yra ir genderizmo politika, lytinis ugdymas, valdžios atstovų požiūris į kontraversišką Gyvenimo įgūdžių programą.
Todėl nusprendėme visų kandidatų paklausti, ką gi jie mano apie šią ugdymo programą ir kiek jų nuomone yra lyčių.
Pirmasis į 77.lt klausimus atsakė profesorius E. Vaitkus. Jis teigė, kad lytinis švietimas mokyklose turi apsiriboti biologinių faktų pateikimu, pabrėžė, kad lyčių yra tik dvi.
Į 77.lt klausimus atsakė ir R. Žemaitaitis. Jis teigė, kad Gyvenimo įgūdžių programos atsisakyti nereikia, tačiau ją reikia keisti, jos dėstymą paliekant specialistams, medikams, akušeriams ir ginekologams. Kandidatas taip pat pabrėžė, kad lyčių yra dvi – vyriška ir moteriška.
Darbo partijos kandidatas į prezidentus A. Mazuronis taip pat atsakė į mūsų pateiktus klausimus. Kandidato teigimu, Gyvenimo įgūdžių programos reikia atsisakyti, o lytinį švietimą palikti šeimai. Jis taip pat pabrėžė, kad jo nuomone, egzistuoja tik dvi lytys.
Kandidatai patikslino politinės priklausomybės faktus: nuslėpti buvimo komunistų partijoje dabar jau nebandoma
VRK penktadienį paskelbė ne tik kandidatų rinkimines programas, iš kurių galima sužinoti jų požiūrį į vieną ar kitą svarbų klausimą, tačiau ir finansines jų ataskaitas. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad mažiausiai turtų turintis kandidatas į prezidentus yra D. Žalimas.
Patikslinta ir informacija apie kandidatų ankstesnį dalyvavimą politikoje, buvusią partinę priklausomybę. Tai tapo ypač svarbu po praėjusių metų, kai paaiškėjo, jog prezidentas G. Nausėda 2019 m. rinkimų laikotarpiu nutylėjo savo biografijos faktą, jog 1988 m. pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Toks prašymas buvo aptiktas Lietuvos ypatingajame archyve.
Tačiau neretai problema tampa ne tik dalyvavimas komunistų partijos veikloje. Dalis Lietuvos politikų yra linkę užsiimti vadinamuoju „politiniu turizmu“, kai partijas keičia bene kiekvienos kadencijos metu ar net dar dažniau. Apie tokį kandidatų į prezidentus „turistavimą“ jau rašėme anksčiau, tačiau dabar VRK pateikė atnaujintus duomenis.
Jie rodo, kad vienintelis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas anksčiau niekada nepriklausė jokiai politinei partijai.
Konservatorių kandidatė I. Šimonytė pažymėdama faktus apie savo politinius kelius taip pat nurodė, kad yra priklausiusiu bei dabar priklauso tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai. Ji partijos nare tapo 2022 m.
G. Nausėda, pasimokęs iš kilusio skandalo, šiame rinkimų cikle jau nurodė, kad 1988-1989 m. priklausė Tarybų sąjungos komunistų partijai, o 1989-1990 m. priklausė Lietuvos komunistų partijai.
Savo ruožtu Darbo partijos kandidatas A. Mazuronis nurodė, kad nuo 2019 m. iki pat dabar yra būtent šios partijos narys, o 2015-2019 m. buvo Liberalų sąjūdžio nariu, o 2006-2015 m. priklausė partijai Tvarka ir teisingumas.
E. Vaitkus nurodė, kad 2005-2009 m. priklausė darbo partijai, o 2020 m. trumpam tapo Nacionalinio susivienijimo nariu.
I. Vėgėlė nurodė, kad 1994-2001 m. priklausė Krikščionių demokratų sąjungai, o 2001-2007 m. laikotarpiu buvo Lietuvos krikščionių demokratų nariu.
Laisvės partijos į prezidentus iškeltas kandidatas D. Žalimas nurodė, kad anksčiau, 1996-2001 m. priklausė Tėvynės sąjungai.
O R. Žemaitaitis nurodė, kad 2013-2019 m. priklausė partijai Tvarka ir teisingumas, 2019-2022 m. – partijai Laisvė ir teisingumas, o nuo 2024 m. savo paties sukurtai partijai „Nemuno aušra“.
Iki prezidento rinkimų – lygiai mėnuo
Primename, kad dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas D. Žalimas, savarankiškai išsikėlę I. Vėgėlė bei E. Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas R. Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas G. Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių.
