- Politinis turizmas klesti net ir kandidatų į Lietuvos prezidentus gretose
- Partijų iškelti kandidatai kažkada priklausė visiškai priešingoms politinėms jėgoms
- Nepriklausomi kandidatai ne visada buvo tokiais
- Prezidento rinkimų lenktynės prasideda
Politinis turizmas klesti net ir kandidatų į Lietuvos prezidentus gretose
„Politinio turizmo“ gerbėjų Lietuvoje tikrai nestinga, tačiau mažai kas gali pralenkti Stasį Grigaliūną. Dabar galbūt mažai kam žinomas ar girdėtas Šiaulių krašto politinis ir visuomenės veikėjas, yra daugiausia partijų Lietuvoje pakeitęs politikas.
Jis buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP), Lietuvos komunistų partijos (LKP) nariu, netrukus prisijungė prie Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP), susidomėjo ir Ūkio bei Naujosios sąjungos politiniais dariniais.
Vėliau jis buvo Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos nariu, tapo socialdemokratu (LSDP), šliejosi prie Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų. S. Grigaliūnas išbandė ir Darbo partiją, o galiausiai tapo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nariu[1].
Tai nemenka politinė kelionė, kurią visuomenėje žmonės ir potencialūs rinkėjai dažniau yra linkę įvertinti neigiamai. Negi bene kiekvieną rinkimų ciklą, o gal net kiekvienus naujus metus politikas gali iš pagrindų pakeisti savo pažiūras taip, kad reikėtų jungtis prie visiškai naujos partijos?
Kita vertus, tai, kad Lietuvoje plačiai paplitęs vadinamasis „politinis turizmas“, yra vieša paslaptis. Dėl asmeninių išskaičiavimų bei sumetimų, o gal tiesiog dėl nenuoseklumo, mūsų tautos išrinktieji keičia partijas vieną po kitos.
Tai galioja ir kandidatams į Lietuvos prezidentus. Nemenka dalis jį yra keitę partijas, kurioms priklausė. Kai kurie jų, tą darė net ne kartą. Yra ir siurprizų. Tie, kurie anksčiau buvo vieno ar kito politinio judėjimo nariai, dabar būtent šią partiją kritikuoja arčiausiai.
Partijų iškelti kandidatai kažkada priklausė visiškai priešingoms politinėms jėgoms
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis šiuo metu yra šio politinio darinio lyderis, tačiau taip buvo tikrai ne visada.
Seimo nariu jis yra nuo 2008 m. 2006-2015 m. jis buvo partijos Tvarka ir teisingumas narys, o 2015-2019 m. priklausė Liberalų sąjūdžiui.
2017 m. jis net buvo tuomečio Europos Parlamento (EP) nario Antano Guogos akredituotas padėjėjas. Galiausiai, būtent 2019 m. jis tapo Darbo partijos nariu[2].
Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus, pastaruoju metu sulaukė Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) dėmesio: abejota, ar Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs kandidatas, gali dalyvauti prezidento rinkimuose.
Vis dėlto, rinkimams jis užregistruotas, nors apie jo politinę praeitį daug informacijos nėra – aiškių politinių sąsajų su viena arba kita politine jėga ligi šiol jis neturėjo.
Praėjusioje Vyriausybėje jis buvo krašto apsaugos viceministru, vėliau tapo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju, yra yra karininkas, dirbo karinėje žvalgyboje[3].
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas 2001-2003 m. buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politinių kalinių frakcijai[4]
2009 m. jis dalyvavo EP rinkimuose, jo kandidatūrą tuomet taip pat iškėlė (TS-LKD). Ilgainiui, jo politinės pažiūros pakito ir 2023 m. lapkritį jis paskelbė kandidatuojantis į prezidento postą jau kartu su Laisvės partija, vėliau jis buvo patvirtintas ir Laisvės partijos rinkimų sąrašo lyderiu EP rinkimuose.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į prezidentus yra buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis yra medikas, į politiką pasukęs 2016 m., kai tapo kandidatu į LR Seimą su tais pačiais „valstiečiais“[5].
TS-LKD kandidatė į prezidentus, dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ilgus metus sukasi politikoje. Dar 2009 m. jis buvo pasiūlyta į finansų ministro postą, tačiau po 2012 m. Seimo rinkimų iš politikos pasitraukė, pasuko akademiniu keliu, dirbo Lietuvos banke.
2016 m. ji grįžo į politiką, dalyvavo Seimo rinkimuose, nepriklausomai balotiravosi TS-LKD sąraše, o išrinkta, parlamente prisijungė prie konservatorių frakcijos[6]. 2020 m. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps TS-LKD rinkiminio sąrašo lydere, o 2022 m. ji oficialiai tapo konservatorių partijos nare.
Nepriklausomi kandidatai ne visada buvo tokiais
Nepriklausomas kandidatas į prezidentus Zenonas Andrulėnas juose dalyvauja partijų neremiamas, tačiau 2020 m. Seimo rinkimuose buvo Centro partijos, tautininkų kandidatas Lazdynų rinkimų apygardoje[7].
Šiuo metu jis vadovauja rugsėjį sukurtai „Nacionalinei švietimo tarybai“, jis taip pat dalyvavo šį rudenį vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose, tačiau buvo pašalintas, nes pateikė ne visus reikiamus dokumentus ir neatitiko nustatytų reikalavimų.
Kitas nepriklausomas kandidatas Gintautas Kniukšta, kuris yra teisininkas, agronomas, žurnalistas, politinis veikėjas, dar 2000 m. buvo išrinktas į Seimą su Naująja sąjunga[8].
Seime jis buvo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto, Verslo ir užimtumo komisijos narys. 2002 m. Seimo rinkimuose jį buvo iškėlusi Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai[9].
Apie nepriklausomą kandidatą Arūną Rimkų informacijos nedaug. Žinoma, kad jis pats iškėlė savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, yra gydytojas[10]. Jis buvo Liberalų sąjūdžio nariu, šios partijos Šiaulių skyriaus iniciatoriumi, dalyvavo 2020 m. Seimo rinkimuose.
Žilvinas Treigys yra Alytaus verslininkas, bendrovės „Glass Market“ direktorius. Apie jo ryšius su politinėmis partijomis informacijos nėra.
Kandidatas į prezidentus Valdas Tutkus buvo Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, leitenantas. Jis 2020 m. su Lietuvos socialdemokratų partija dalyvavo Seimo rinkimuose[11], vėliau partija pervadinta į Lietuvos regionų partiją, su kuria generolas 2023 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose[12].
Mokslų daktaras, hematologas Eduardas Vaitkus anksčiau rinkimuose dalyvavo su Darbo partija, o 2020m. dalyvavo Seimo rinkimuose su „Drąsos keliu“ [13].
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prezidento rinkimuose dalyvauja taip pat kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau anksčiau jis priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“[14]. 2020-2022 m. buvo partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas.
Jis Seime nuo 2009 m. 2011 m. buvo Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu. Neseniai jis įkūrė visiškai naują partiją pavadinimu „Nemuno aušra“ ir tapo jos pirmininku.
Vienas labiausiai matomų nepriklausomų kandidatų į prezidentus Ignas Vėgėlė nuo 1994 m. buvo aktyvus Krikščionių demokratų sąjungos narys. 1996 m. jis buvo išrinktas Krikščionių demokratų sąjungos valdybos nariu[15].
2000 m. paskirtas šios sąjungos rinkimų į Seimą štabo pirmininku. Su šia partija 2004 m jis buvo kandidatu į EP. Nuo 2002 m. ėjo politinės partijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ valdybos vicepirmininko pareigas, o nuo 2004 m. pavasario, laikinai ėjo partijos valdybos pirmininko pareigas. Tačiau Krikščionims pradėjus jungtis su konservatoriais, Ignas Vėgėlė aktyviai tam priešinosi kol galiausiai paliko partiją ir dirbo teisinį darbą. Krikščionių demokratų partija iki šiol buvo vienintelė I. Vėgėlės politinė jėga.
Žinoma, nereikia pamiršti ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos. Juk dar pernai dėl jo nuslėptos, garbės nepadarančios politinės praeities visoje šalyje kilo tikras ažiotažas.
Tuomet paaiškėjo, kad prezidentas nutylėjo savo biografijos faktą, jog 1988 m. pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Toks prašymas buvo aptiktas Lietuvos ypatingajame archyve.
Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu pareiškė, kad G. Nausėda, prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo. Pats prezidentas pripažino, kad stojimas į Komunistų partiją buvo jo jaunystės klaida.
Dabar antrosios kadencijos šalies vadovo poste siekiantis G. Nausėda jau tikina, jog šį kartą VRK anketoje tikrai nurodys anksčiau nutylėtą narystę Komunistų partijoje. Komunistų partija yra vienintelė G. Nausėdos politinė jėga.
Prezidento rinkimų lenktynės prasideda
O kol visuomenė dar tik pradeda susipažinti su kandidatais į prezidentus, jų tikslais, vizijomis, praeitimis, piliečiams jau pateikiami ir reitingai, kuriuose ryškėja lyderiai.
Jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas G. Nausėda.
Už antrosios kadencijos siekiantį G. Nausėdą sausį būtų balsavę 23,5 proc. respondentų, gruodį jo palaikymas siekė 25,8 procento.
Tačiau dabartinį prezidentą vejasi I. Vėgėlė. Už jį sausį teigė balsuosiantys – 12,4 procento. respondentų.
Trečioje pozicijoje reitingų lentelėje yra ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Rinkimuose gruodį už ją savo balsą buvo pasiruošę atiduoti – 10,8 procento.
4,1 proc. apklaustųjų sausį savo balsą būtų atidavę buvusiam Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui, Laisvės partijos kandidatui D. Žalimui. Gruodį jį būtų palaikę 3,8 proc. respondentų.
Nedaug nuo D. Žalimo atsilieka ir apie savo sprendimą kandidatuoti šį mėnesį paskelbęs parlamentaras R. Žemaitaitis, už kurį sausį būtų balsavę 3,3 proc. šalies gyventojų, o gruodį – apie 2 proc.
2,8 proc. šalies gyventojų sausį teigė savo balsą norintys atiduoti LVŽS kandidatui A. Verygai. Gruodį jį būtų palaikę 3,5 procento.
Kiti žinomi kandidatai į šalies vadovo postą surinko mažiau kaip po 2 procentus Lietuvos gyventojų balsų, tačiau tai dar gali ženkliai pasikeisti. Apie 15,7 proc. gyventojų dar neapsisprendė už kurį kandidatą balsuotų, o 6,7 proc. teigė apskritai neketinantys to daryti.
