Paryžius jau laukia olimpiečių ir sporto gerbėjų iš viso pasaulio
Jau šio mėnesio pabaigoje milijonai turistų atvyks į Paryžių, kur vyks vienas didžiausių pasaulyje sporto renginių – 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės. Jos prasideda liepos 26 d. ir tęsis iki rugpjūčio 11 d. Šiais metais jose varžysis per 10 500 sportininkų iš viso pasaulio[1].
Skelbiama, kad šios žaidynės bus iš tiesų įspūdingos. Net jų atidarymo ceremonija bus surengta neįprastai, Senos upėje, tiesiai priešais Eifelio bokštą ir Luvro muziejų. Tiek Paryžius, tiek ir visa Prancūzija investavo daug lėšų ir laiko, kad sportininkus ir svečius turėtų kuo nustebinti.
Iš tiesų, Paryžiaus istorija yra glaudžiai susijusi su olimpinėmis žaidynėmis. 1924 metų Paryžiuje įvyko lemtingos žaidynės: pirmosios žaidynės, transliuotos radijo bangomis, kurios labai padidino pasaulinį renginio patrauklumą ir pristatė olimpinio kaimelio koncepciją[2].
Daugelis tuo metu pastatytų objektų ir infrastruktūros objektų tebėra neatsiejami nuo šiandienos Paryžiaus gyvenimo, o dabar jie vėl pritaikyti olimpiniams renginiams organizuoti.
Net įžymusis Eifelio bokštas olimpinėse žaidynėse neliks nuošalyje. Paplūdimio tinklinio varžybos vyks laikinoje lauko arenoje tiesiai po bokštu, o sportininkai namo parsiveš dalelę šio paminklo: olimpiniai medaliai bus papuošti originaliu Eifelio bokšto geležies metalu[3].
Tačiau mieste vyksta ir daugiau pokyčių. Rengiantis olimpinėms žaidynėms atsigręžta į ekologiją, infrastruktūros tobulinimą, miestiečių bei turistų gyvenimus jau pakeitė griežti saugumo reikalavimai, o pamirštos neliko ir aktualios socialinės problemos.
Paryžiaus olimpinės žaidynės žada būti „ekologiškiausios istorijoje“
2024 m. Paryžiaus žaidynės siekia neįprasto titulo ir žada būti pačios „ekologiškiausios istorijoje“. Kaip tai siekiama užtikrinti? Bandoma investuoti į esamos infrastruktūros modernizavimą, o ne į naujos statybą. Taip esą bus užtikrintas tvarumas ir lėšų taupymas.
Paryžiaus miesto duomenimis, 95 proc. žaidynių objektų yra jau esama infrastruktūra, įskaitant žymųjį daugiafunkcį „Stade de France“ stadioną ir nacionalinį dviračių sporto velodromą.
Toliau siekiant skatinti tvarumą, Paryžiaus Orly oro uostas, vienas iš Paryžiaus tarptautinių oro uostų, tiesiogiai sujungtas su miesto centru metro linija, kuri bus labai svarbi žaidynių metu ir sujungs įvairias vietas, įskaitant „Stade de France“ arba „Bercy“ areną, kurioje vyks krepšinio finalas.
Bandant išvengti tragedijos, įvesti griežti saugumo reikalavimai
Paryžius – vienas iš pasaulinės reikšmės megapolių, kuriame neretai pasitaiko ne tik smulkios vagystės ar užpuolimai, tačiau tvyro ir teroro grėsmė. Juk 2015 ir 2016 m. šalį sukrėtė virtinė islamistų išpuolių, o dėl to, iki šių dienų Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio grėsmių parengtis.
Pagrindiniai nuogąstavimai – galimybė, kad šalia lauko ceremonijos pastatuose gali būti snaiperių arba sprogmenų. Prancūzijos saugumo pareigūnai teigė, kad ši rizika mažinama griežtomis saugumo procedūromis.
Pavyzdžiui, ketvirtadienį Paryžiaus centre nusileido savotiška geležinė uždanga: Senos upės pakrantėje pradėta rengti olimpinė antiteroristinė zona, užtverianti kilometrų ilgio teritoriją, į kurią negali patekti nei paryžiečiai, nei turistai, iš anksto nepateikę prašymo išduoti leidimą. Tam reikia QR kodo, specialaus leidimo, kuris suteikia teisę patekti už metalinių užtvarų, skiriančių saugumo zoną[4].
Tačiau kalbant apie saugumą, galima paminėti ne tik visuomenės, tačiau ir prie olimpinių žaidynių prisidėjusių darbuotojų saugumą.
Deja, bet Prancūzija yra ketvirta šalis Europoje pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Joje užregistruota daugiau nelaimingų atsitikimų darbe nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje: 2022 m. įvyko 560 000 nelaimingų atsitikimų.
Nelaimių nepavyko išvengti ir ruošiantis šioms žaidynėms. Su olimpinėmis žaidynėmis susijusiuose statybos projektuose įvyko mažiausiai 181 nelaimingas atsitikimas darbe, įskaitant 31 sunkų nelaimingą atsitikimą. Dėl to, darbuotojai ir jų profsąjungos reikalavo geresnių sąlygų ir darbo užmokesčio.
Skurdžiame rajone išdygęs olimpinis kaimelis taps socialiniais būstais
Vieni iš didžiausių pokyčių įvyko Paryžiaus Sen Denis rajone. Čia, vienoje skurdžiausių Paryžiaus dalių, pastatytas olimpinis ir parolimpinis kaimelis ir naujas vandens sporto centras. Nors žaidynių metu šie objektai bus svarbiausios sporto įvykių vietos, planuojama, kad po ceremonijos uždarymo, jie bus pertvarkyti į vietos bendruomenėms skirtas patalpas.
Olimpinių žaidynių metu kaimelyje galės apsistoti 14 250 sportininkų, o parolimpinių žaidynių metu apie 8 000. Čia bus įrengtos klinikos, maitinimo centrai ir treniruočių zonos. Tačiau jau nuo 2024 m. lapkričio mėnesio jis bus pertvarkytas į 2 500 nuolatinių namų, studentų namus ir viešbutį, be to, jame bus biurų ir mažmeninės prekybos patalpų.
Jau anksčiau žiniasklaidoje skambėjo prieštaringos istorijos apie tai, kad Paryžiaus valdžia iš Sen Denis rajono iškeldino virš 400 benamių žmonių, dar keli šimtai žmonių buvo iškeldinti pernai liepą iš į pietus nuo Paryžiaus esančiame Thiais miesto.
Šie iškeldinimai greitai atkreipė skirtingų pagalbos asociacijų, kurioms pavesta padėti pažeidžiamose situacijose atsidūrusiems asmenims, dėmesį, dalis jų šį elgesį pavadino „socialiniu valymu“, vykstančiu Paryžiaus gatvėse rengiantis olimpinėms žaidynėms[5].
Surinkti duomenys rodo, kad priešolimpiniu laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, iškeldinimo atvejų gerokai padaugėjo, o tai akivaizdžiai prieštarauja Prancūzijos sporto ministro pareiškimams, kad iškeldinimas nesusijęs su artėjančiomis žaidynėmis.
Per trejus metus Paryžiaus regione savivaldybių ir prefektūrų institucijų išduotų įsakymų, kuriais leidžiama priverstinai iškeldinti skvoterius, padaugėjo daugiau nei tris kartus. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. tokių iškeldinimų buvo 15, o nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki šių metų balandžio 30 d. beveik 50.
Paryžiaus olimpinių žaidynių kaina – įspūdinga
2024 m. Paryžiaus žaidynių biudžetas jau yra viršytas. Bendros išlaidos sudarys 11,8 mlrd. eurų, 15 proc. daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
Tiesa, tai yra mažiau nei 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių išlaidos, ir daug mažiau nei 2014 m. Sočio olimpinių, brangiausių istorijoje žaidynių, kurios kainavo neįtikėtinus 55 mlrd. dolerių.
Paryžiaus išlaidas sudaro naujų sporto objektų statyba, privačios apsaugos apmokėjimas ir sportininkų transporto bei apgyvendinimo užtikrinimas.
Tačiau tikimasi, kad per žaidynes Paryžiuje apsilankys milijonai lankytojų, kurie išleis apie 2,6 mlrd. eurų.
Paryžiaus viešbučių savininkai, tikėdamiesi didesnės paklausos, padidino savo paslaugų kainas, daugeliu atvejų jas padvigubindami arba patrigubindami. Net metro bilietų kainos žaidynių metu sostinėje taip pat padvigubėjo, o dar sausio mėnesį Luvro muziejus beveik 30 % padidino įėjimo mokestį[6].
Lietuvos atstovai jau rengiasi vienam svarbiausių sporto įvykių
Vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų. Jie jau išlydėti į Paryžių. Oficialių olimpiečių išlydėtuvių metu į Paryžiaus olimpines žaidynes paaiškėjo ir du atidarymo ceremonijos vėliavnešiai. Jais taps pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvausianti raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė ir buriuotojas Rytis Jasiūnas.
Lietuvos sportininkų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sąrašas:
Plaukimas.
- Danas Rapšys. Plaukimas: 100 m laisvuoju stiliumi, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi
- Rūta Meilutytė. Plaukimas: 100 m krūtine.
- Aleksas Savickas. Plaukimas: 200 m krūtine.
- Kotryna Teterevkova. Plaukimas: 100 m krūtine, 200 m krūtine.
- Tomas Navikonis. Plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė.
- Tomas Lukminas. Plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė.
- Andrius Šidlauskas. Plaukimas: 100 m krūtine.
Lengvoji atletika.
- Mykolas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Andrius Gudžius. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Ieva Gumbs. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Liveta Jasiūnaitė. Lengvoji atletika: ieties metimas.
- Dovilė Kilty. Lengvoji atletika: trišuolis.
- Martynas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Gabija Galvydytė. Lengvoji atletika: 800 m bėgimas.
- Modesta Justė Morauskaitė. Lengvoji atletika: 400 m bėgimas.
- Diana Zagainova. Lengvoji atletika: trišuolis.
- Airinė Palšytė. Lengvoji atletika: šuolis į aukštį.
- Edis Matusevičius. Lengvoji atletika: ieties metimas.
Irklavimas.
- Viktorija Senkutė. Irklavimas: vienviečių valčių klasė.
- Dovilė Rimkutė. Irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė.
- Donata Karalienė. Irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė.
- Kamilė Kralikaitė. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė.
- Ieva Adomavičiūtė. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė.
- Giedrius Bieliauskas. Irklavimas: vienviečių valčių klasė.
- Domantas Stankūnas. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė.
- Dovydas Stankūnas. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė.
Šiuolaikinė penkiakovė.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiuolaikinė penkiakovė.
- Gintarė Venčkauskaitė. Šiuolaikinė penkiakovė.
Baidarių ir kanojų irklavimas.
- Simonas Maldonis Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis.
- Mindaugas Maldonis Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis, Baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis.
- Ignas Navakauskas Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis.
- Artūras Seja. Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis.
- Andrej Olijnik. Baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis, vienviečių baidarių 1000 m rungtis.
Žirginis sportas.
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab. Žirginis sportas: dailusis jojimas.
- Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns. Žirginis sportas: konkūrai.
Buriavimas.
- Viktorija Andrulytė. Buriavimas: ILCA 6 klasė.
- Rytis Jasiūnas. Buriavimas: iQFoil burlenčių klasė.
Breikas.
- Dominika Banevič. Breikas.
Imtynės.
- Mindaugas Venckaitis. Graikų-romėnų imtynės. Svorio kategorija iki 97 kg.
- Gabija Dilytė. Moterų imtynės. Svorio kategorija iki 50 kg.
Sportinė gimnastika.
- Robert Tvorogal. Sportinė gimnastika.
Dviračių sportas.
- Rasa Leleivytė. Dviračių plentas: grupinės lenktynės.
- Olivija Baleišytė. Dviračių trekas: omniumas.
- Vasilijus Lendel. Dviračių trekas: sprintas ir keirinas.
Paplūdimio tinklinis.
- Monika Paulikienė. Paplūdimio tinklinis.
- Ainė Raupelytė. Paplūdimio tinklinis.
3×3 krepšinis.
- Aurelijus Pukelis. 3×3 krepšinis.
- Gintautas Matulis. 3×3 krepšinis.
- Evaldas Džiaugys. 3×3 krepšinis.
- Šarūnas Vingelis. 3×3 krepšinis.
