77 tyrimas: valstybės skola per konservatorių valdymą padidėjo kone dvigubai

Lietuvos skola nesustabdomai auga: per 1 metus pasiskolins net 5,7 milijardų eurų

Dažnai galima išgirsti ar perskaityti konservatorių darbus liaupsinančias naujienas, kuriose kartojama, kad Lietuva dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Tačiau žvelgiant į ekonominius rodiklius, iškyla esminis klausimas – ar mūsų šalis iš tiesų išgyvena ekonomiškai geriausią laikotarpį, o galbūt tiesiog skolinasi kur kas daugiau nei anksčiau?

Vien per šiuos metus konservatorių vyriausybė savo kadencijos pabaigoje dar spėjo pasiskolinti net 5,7 milijardų eurų^[1]. Didžiąją dalį šių lėšų valstybė gaus skolindamasi iš užsienio kapitalo rinkų, kur bus išleidžiamos euroobligacijų emisijos, kad būtų gaunami apie 3 milijardus eurų. Taip pat apie 2,2 milijardo eurų bus skolinamasi vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir aukciono būdu, ir platinant Vyriausybės taupymo lakštus. O likusius 0,4 milijardo eurų konservatorių vyriausybė numatė skolintis iš tarptautinių finansinių institucijų.

Iš viso 2024 metais Lietuvos skola sieks beveik 30 milijardų eurų. Su šiais pinigais bus bandoma lopyti skylėtą, deficitinį valstybės biudžetą ir grąžinti skolas arba tiesiog apmokėti jų aptarnavimo kaštus. O skolintais pinigais bus įmanoma ir toliau sekti pasakas apie kylantį bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį ir neva vis geresnį bei turtingesnį kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimą.

Tačiau iš tiesų Lietuvos skola sudarys dar didesnę BVP dalį nei praėjusiais metais. Jei 2023 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarė 38,8 procento BVP, tai 2024 metų pabaigoje ši skola turėtų sudaryti jau 39,9 procento prognozuojamo BVP. Taigi, neva dar niekada iki šiol taip gerai negyvenusi Lietuva iš tiesų dar niekada nesiskolino tiek, kiek dabar.

Valstybės skola vos per 4 metus išaugo kone dvigubai

Iš ko atsiranda valstybės skola? Įprasta, jog dažniausiai valstybė skolinasi išleisdama vertybinius popierius, nors kartais taip pat yra pasirašoma paskolų, lizingo sutartys ir kiti skolos dokumentai. Dalis valstybinės skolos atsiranda ir dėl įsipareigojimų pagal suteiktas valstybės garantijas, kai besiskolinančioji pusė negali jų grąžinti.

Valstybės dažniausiai skolinasi norėdamos padengti biudžeto deficitą, kai visoms išlaidoms nebepakanka mokestinių pajamų^[2]. Taip turėtų nutikti per ekonomines krizes, karus ar įgyvendinant ypač brangius ir didelius investicinius projektus. Bet Lietuvoje neretai skolinamasi net ir nepatiriant jokių krizių. O galbūt reikėtų sakyti, kad netinkamas šalies valdymas, nepamatuotai leidžiami (dažnai netgi tiesiog išgrobstomi) pinigai atvedė iki to, kad politikai įprato skolintis vis daugiau – nesvarbu, ar išgyvename ekonominę krizę, ar ne.

Žinoma, negalima teigti, jog Lietuvos skola augo tik valdant konservatoriams. Jei žiūrėsime iš istorinės pusės, Lietuvos valstybės skola augo beveik nuolat:

• 1995 metais valstybės skola sudarė 3089 milijonų litų,
• 2000 metų pabaigoje valstybės skola sudarė 12 724,7 milijonų litų^[3],
• 2004 metų pabaigoje valstybės skola sudarė 12 162,1 milijonų litų^[4],
• 2006 metų pabaigoje valstybės skola sudarė 14 938,7 milijonų litų^[5],
• 2008 metais pabaigoje valstybės skola sudarė 17 374,8 milijonų litų^[6],
• 2010 metais pabaigoje valstybės skola sudarė 36 588,1 milijonų litų^[7],
• 2012 metais pabaigoje valstybės skola sudarė 46 577,2 milijonų litų^[8],
• 2014 metais pabaigoje valstybės skola sudarė 53 418,6 milijonų litų^[9],
• 2016 metais pabaigoje valstybės skola sudarė 15 536 milijonų eurų^[10],
• 2019 metais pabaigoje valstybės skola sudarė 17 523,7 milijonų eurų^[11].

Tačiau įdomu tai, kad vos per kelis metus valstybės skola išaugo kone dvigubai. Ir taip nemenkai praskolinta valstybė dar labiau įklimpo į skolas būtent dabar, kai ją valdo konservatoriai. Juk 2019 metų pabaigoje valstybės skola sudarė ~17,52 milijardo eurų, o 2024 metus užbaigsime su beveik 30 milijardų eurų skola.

Dabartiniai valdantieji į valdžią atėjo 2020 metais ir iš jos pasitrauks šiais metais. Tiesa, 2020 metais dar spėjo pasišvaistyti pinigais ir nueinanti valstiečių vyriausybė. Tačiau jie bent jau gali pasiteisinti koronaviruso pandemijos suirute, per kurią visos valstybės milžiniškais kiekiais pirko vakcinas, kaukes, testus ir reklamas, kurios gąsdino esą baisiai mirtinu virusu. Kiek tai buvo reikalinga ir adekvatu – jau kitas klausimas, tačiau net jie taip nepraskolino Lietuvos kaip tą sugebėjo padaryti konservatoriai.

Per tuos ketverius metus, kai vyriausybė yra perimta konservatorių, Lietuva gali džiaugtis net ~12,38 milijardo eurų skolos prieaugiu. Jie sugebėjo vos per ketverius valdymo metus praskolinti Lietuvą tokiomis sumomis ir tokiu greičiu, kaip dar nesugebėjo jokie kiti politikai.

Kam buvo reikalinga taip stipriai įklampinti valstybę į skolas, nesunku pastebėti vertinant valstybines išlaidas. Juk valdžios sektoriaus išlaidų augimas 2019-2023 metais Lietuvoje buvo bene didžiausias, jei lyginsime jį su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Taip ir atsiranda pavieniai, „šiltose“ vietose dirbantys vadovai, besidžiaugiantys po konkurso smarkiai išaugusiais ir net 10 000 eurų siekiančiais atlyginimais, kol likę Lietuvos gyventojai „kaip niekad gerai“ gyvena su itin mažomis algomis ir vis augančia skolų našta.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas ant savo pečių laiko 10 000 eurų valstybės skolos

Deja, apie turtingumą paprastas lietuvis gali tik pasvajoti. Lietuvos skola ir toliau auga kaip ant mielių, o kiekvienas pilietis šių metų pabaigoje ant savo kupros neš po daugiau nei 10 000 eurų valstybės skolą.

Juk matematika labai paprasta: pagal naujausius duomenis^[12], turime 2 885 891 nuolatinį lietuvos gyventoją. Tad jei išdalinsime numatomą ~29,9 milijardų eurų valstybės skolą visiems nuolatiniams šalies gyventojams, kiekvienas iš jų turės net 10 360 eurų skolos. Vos per metus kiekvieno Lietuvos gyventojo skolos našta paaugo daugiau nei 1 000 eurų, nes praėjusiais metais ji siekė mažiau nei 9 000 eurų.

Skola gula ne tik ant dirbančiųjų pečių, bet ir pensininkų, studentų, mokinių ir net ką tik gimusių Lietuvos piliečių, kurie dar net nežino, kas yra pinigai ar, juo labiau, įsiskolinimai. O politikams ir toliau neatsakingai dėliojant šalies biudžetą, galime būti tikri, kad ateityje valstybės skola ir toliau augs. Jeigu mažėjančio gimstamumo ir didėjančio skolinimosi tendencijos nesikeis, 2025 metų pabaigoje valstybinės skolos likutis kiekvienam gyventojui gali siekti ~11 500-12 000 eurų. Visa tai įmanoma pakeisti tik tuo atveju, jei valdžios vadeles perimtų adekvatūs, atsakingi ir nepamatuotai pinigais nesišvaistantys politikai.

Lietuvos BVP augimas ir neva mažas prasiskolinimas – tik gražiai sekama pasaka

Populiariausi ekonomistai dažnai kartoja, kad Lietuvos BVP auga. Toks teiginys pateikiamas kaip puikiai besilaikančios valstybės įrodymas. Tačiau pamirštama paminėti svarbų faktą – besiskolinant pinigus ir vis didinant valstybės skolą, šie skolinti pinigai automatiškai padidina valstybės BVP. Taip pasiekiama maloni iliuzija, jog Lietuvos BVP užtikrintai auga, nors iš tiesų pati šalis vis labiau klimpsta į skolas.

O kol ekonomistai gali sekti malonią pasaką apie augantį BVP, politikai gali pateisinti mokesčių didinimą. Nes tik pamanykite – turime didėjantį BVP, bet kažkodėl susiduriame su įvairiomis nemaloniomis problemomis, kurios neturėtų vykti didėjančio BVP atveju. Pavyzdžiui, matome vis niekaip tinkamai neaugančius atlyginimus medikams ar mokytojams.

Bet vėliau tie patys padidėję mokesčiai nukeliauja didėjančioms skolos aptarnavimo išlaidoms dengti, taip pat skolos grąžinimui ir palūkanoms. O ką kalbėti apie kitus neaiškius, vargu ar būtinus tikslus, kaip antai besaikis krašto apsaugos finansavimo didinimas... Taip po nesibaigiančių mokesčių didinimų eiliniai šalies darbuotojai ar kiti lėšų didinimo laukiantys gyventojai vis tiek turi tenkintis trupiniais, kurių ne visada lieka...

Įdomu dar ir tai, kad kalbant apie valstybės skolą, patys Lietuvos ekonomistai dažniausiai neįžvelgia jokios problemos. Jie kartoja, kad Lietuvos skola nėra tokia didelė, lyginant su kitomis vakarų šalimis. Pavyzdžiui, dažnai linksniuojamos tokios šalys kaip Graikija ar Italija. Būtent šiose šalyse 2023 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje užfiksuotas didžiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis: Graikijoje jis siekė 165,5 proc., o Italijoje 140 proc.^[13]. Kiek geresnis, tačiau irgi gan aukštas santykis pastebėtas Italijoje (140,6 proc.), Prancūzijoje (111,9 proc.), Ispanijoje (109,8 proc.), Belgijoje (108 proc.) ir Portugalijoje (107,5 proc.).

Bet kažkodėl Lietuvos padėtį sušvelninti skubantys ekonomistai pamiršta, kad mūsų valstybė atrodo tik kaip jaunas vaikas, jei ją lyginsime su šimtmečiais gyvavusiomis valstybėmis. Juk mūsų valstybinė skola pradėta skaičiuoti tik 1990 metais, kai sugriuvo Sovietų sąjunga.

Prireikė vos 34 metų, kad Lietuva būtų įklampinta į beveik 30 milijardų eurų siekiančią skolą. O bene pusė šios skolos atsirado vos per kelerius pastaruosius metus. Juk jei žiūrėsime į praeitį, mums sekėsi kur kas geriau. Pavyzdžiui, 2014 metų pabaigoje valstybės skola buvo lygi 53 418,6 milijonų litų. Jei šią sumą paverstume eurais, tuo metu buvome skolingi ~15 500 milijonų eurų. 2015 metais valstybės skola siekė 16 790,4 milijonų eurų^[14]. Galime kalbėti apie krizes, infliaciją, pandemiją ar kitas ekonomiškai šalį stekenusias negandas, tačiau situacija vis tiek atrodo taip, tarytum tik per pastaruosius kelerius metus skolinti pinigai buvo graibstomi be jokio saiko ir suvokimo, kad taip klimpstama į vis didesnę duobę.

Ir visas šis didžiulis pastarųjų metų šuolis valstybinės skolos srityje įvyko nepaisant vis didėjančių ir vis naujai atsirandančių mokesčių. Juk dabar įvairiems mokesčiams paklojame ir daugiau nei pusę savo pajamų, ko tikrai nebuvo Lietuvos nepriklausomybės pradžioje. Matyt, ekonomistų pasakos yra tiesa: Lietuva tikrai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Bet tik tuo atveju, jei Lietuva laikysime tik saujelę laimingųjų – pačius politikus ir jiems palankius, valstybiniais pinigais besidžiaugiančius žmones...