Gerovės valstybėje kiekvienas esame skolingi po 9 000 Eur

Valdžios sektoriaus skola 2022 metais pasiekė 25 mlrd. 672 mln. eurų

Jau tikriausiai nieko nebestebina faktas, kad Lietuva gyvena „į skolą“. Nepaisant sugalvojamų vis naujų mokesčių, valstybės skola neišnyksta, o kasmet tenka skolintis didžiules pinigų sumas. Nors politikai aiškina, kad nerimauti nėra ko, nes į skolas klimpsta ir kitos šalys, tačiau vargu ar galime tuo didžiuotis. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,6 proc. BVP, o skola siekė 38,4 proc.^[1].

2022 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 384,5 mln. Eur. Galima pasidžiaugti tik tuo, jog tai kur kas mažesnė suma nei 2021 metais, kai valdžios sektoriaus deficitas siekė 646,4 mln Eur ir sudarė net 1,2 proc. BVP.

Nepaisant mažesnio deficito nei prieš tai, praėjusiais metais valdžios sektoriaus skola padidėjo 1 mlrd. 137 mln. Eur. Metų pabaigoje skola nominaliąja verte sudarė 25 mlrd. 672 mln. Eur, o tai buvo net 38,4 proc. BVP.

81,7 proc. visos valdžios sektoriaus skolos sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai. Vien už juos Lietuva buvo skolinga 20 mlrd. 975 mln. Eur. Negrąžintos paskolos metų pabaigoje sudarė 4 mlrd. 697 mln. Eur, o indėliai siekė 1,2 mln. Eur.

Žinoma, bent jau galime pasigirti, kad yra už mus daug labiau įsiskolinusių šalių. Pavyzdžiui, mums tikrai pakankamai toli iki Graikijos, kuri laikoma labiausiai prasiskolinusia šalimi visoje Europos Sąjungoje. Praėjusiais metais Graikijos skola siekė net 171,3 proc. BVP^[2]. Tačiau tai nekeičia fakto, jog mūsų gerovės valstybė klimpsta į vis didesnes skolas.

Kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka 9 000 Eur valstybinės skolos

Niekaip neišnykstanti skola reiškia vieną svarbų aspektą – gerovės valstybėje kiekvienas Lietuvos gyventojas yra smarkiai prasiskolinęs. Skolos naštą neša ne tik darbingo amžiaus žmonės, bet apskritai visi, įskaitant net ir ką tik pasaulį išvydusius naujagimius. Gimę Lietuvoje jie iš karto yra skolingi, o skolos našta niekur nedingsta iki pat paskutinės dienos senatvėje, kai iškeliaujama Anapilin.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 857 279 nuolatiniai gyventojai^[3]. Iš jų 127 516 buvo 0-4 metų amžiaus, 149 626 buvo 5-9 metų amžiaus, 149 985 buvo 10-14 metų amžiaus ir 133 898 buvo 15-19 metų amžiaus vaikai^[4]. Tačiau net ir jie ant savo pečių neša valstybinės skolos naštą. Kaip ir 73 733 senjorai, kuriems metų pradžioje buvo 85 ar daugiau metų ir kurie neabejotinai taip ir mirs prasiskolinę.

Kadangi yra žinoma, jog praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 25 mlrd. 672 mln. Eur, nesunku apskaičiuoti tiesioginę naštą kiekvienam Lietuvos gyventojui. Šiais metais kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo pradėjo su beveik 9 000 Eur skola. Nemenki pinigai, tiesa? Ir ši suma ne traukiasi, o toliau auga.

Šiais metais Lietuva skolinsis apie 6,7 mlrd. Eur, todėl skola augs iki 30,236 mlrd. Eur

Deja, tikėtis, jog artimiausiu metu Lietuvos skola ims akivaizdžiai mažėti, tikrai neverta. Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkose per šiuos metus planuoja skolintis dar apie 6,673 mlrd. eurų^[5]. Taip metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sieks apie 30,236 mlrd. eurų, arba 43 proc. BVP.

Tai reiškia, kad per vienerius metus Lietuvos skola paaugs apie 4,528 mlrd. eurų. Drauge išaugs ir kiekvienam gyventojui krentanti valstybinės skolos našta. Jeigu šių metų pabaigoje išliks toks pats gyventojų kiekis, koks buvo metų pradžioje, 2024 metus kiekvienas pradės su daugiau nei 10 500 eurų skola.

Bet žinant apie nuolat mažėjantį gimstamumą bei kitus neigiamus faktorius, galima nuspėti, kad kitais metais Lietuvoje gyvens mažiau žmonių. Tad veikiausiai ir valstybinės skolos likutis kiekvienam gyventojui bus dar didesnis – galbūt sieks 11 000 eurų ar dar daugiau.