- Mokesčiai mokami nuo atlyginimo nėra vieninteliai, kuriuos atiduodame valstybei
- Kokius mokesčius sumokame valstybei priklauso nuo perkamų produktų ir paslaugų
- Vairuoti automobilį kasmet tampa vis brangiau dėl augančių akcizų tarifų ir naftos kainos
- Valstybė paima papildomus mokesčius iš rūkančiųjų ir geriančių alkoholinius gėrimus
- Lengvatinės prekės parduodamos pigiau, tačiau valstybei vis tiek atitenka didelė suma
- Valstybei atitenka didžioji dalis atlyginimo
Mokesčiai mokami nuo atlyginimo nėra vieninteliai, kuriuos atiduodame valstybei
Pamatę savo „į rankas“ gaunamo ir „ant popieriaus“ užrašyto atlyginimo skirtumą, tikriausiai daugelis skaudžiai pajuokauja, kad mokesčiams atiduoda kone pusę savo darbo užmokesčio. Tačiau iš tikrųjų valstybė nusirėžia kur kas daugiau mokesčių nei tik tuos, kurie yra automatiškai nuskaitomi nuo kiekvieno atlyginimo. Įvairius papildomus mokesčius mes sumokame kone kiekviename žingsnyje, tad galiausiai piniginėje lieka tik labai maža dalis atlyginimo.
Kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo surenkama nemenka dalis mokesčių. Šie mokesčiai susideda iš darbuotojo ir darbdavio „Sodros" įmokos, gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo. Taip pat nuskaičiuojami pinigai papildomos pensijos kaupimui, jei asmuo yra pasirinkęs ją kaupti.
Tad „ant popieriaus“ rodomas atlyginimas yra kur kas didesnis nei į rankas gaunami pinigai. Pavyzdžiui, 2 000 Eur „ant popieriaus“ gaunantis asmuo valstybei atiduoda 784 Eur. Jei konkrečiau, 286 Eur yra atseikėjama kaip darbuotojo ir darbdavio įmoka „Sodrai", 358 Eur sumokama už gyventojų pajamų mokestį ir dar 140 Eur nukeliauja privalomajam sveikatos draudimui. Taigi, vien su šiais pradiniais mokesčiais valstybei atitenka 39,2 proc. atlyginimo.
O jeigu asmuo uždirba 1 000 Eur neatskaičius mokesčių, per mėnesį nuo jo algos nuskaičiuojama 271 Eur. Tokiu atveju darbuotojo ir darbdavio „Sodros" įmoka siekia 143 Eur, taip pat tenka sumokėti 58 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 70 Eur už privalomąjį sveikatos draudimą. Šiuo atveju valstybei atitenka 27,1 proc. atlyginimo.
Tiesiogiai nuo atlyginimo nuskaičiuojama suma dar šiek tiek padidėja, jei darbuotojas yra pasirinkęs kaupti papildomą pensiją. Pavyzdžiui, 2 000 Eur „ant popieriaus“ gaunantis asmuo papildomam pensijų kaupimui atiduoda 60 Eur per mėnesį, o uždirbantis 1 000 Eur „ant popieriaus“ – 30 Eur.
Kokius mokesčius sumokame valstybei priklauso nuo perkamų produktų ir paslaugų
Deja, vien šiais visiems puikiai žinomais mokesčiais duoklė valstybei nesibaigia. Galutinė suma priklauso nuo to, kiek asmuo perka įvairių produktų ar paslaugų. Tačiau net ir pačių taupiausių gyventojų mokesčiai atrodo išties įspūdingai.
Kiekvieną mėnesį vargu ar įmanoma apsieiti be vartojimo prekių ir paslaugų. Į jas įeina maistas, drabužiai, žaislai, baldai, kompiuterijos prekės ir visa kita, kas traktuojama kaip vartojimo prekės ir paslaugos. Tačiau į šią sumą nereikėtų skaičiuoti degalų, alkoholio, tabako ar šildymo.
Įsivaizduokime, jog 2 000 Eur „ant popieriaus“ gaunantis asmuo per mėnesį išleidžia 600 Eur įvairioms vartojimo prekėms ir paslaugoms. Tokiu atveju mokesčiams atitenka 126 Eur. Jeigu per mėnesį išleidžiama dvigubai mažiau, tik 300 Eur, iš viso sumokama 63 Eur mokesčių. Taip yra todėl, jog maistas, drabužiai, avalynė ir kitos vartojimo prekės bei paslaugos yra apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris Lietuvoje siekia standartinį 21 proc. tarifą[1].
Vairuoti automobilį kasmet tampa vis brangiau dėl augančių akcizų tarifų ir naftos kainos
Nereikėtų pamiršti, kad daugelis žmonių turi nuosavą automobilį, o šiam reikalingas kuras. Deja, įsipylus kuro yra sumokama ne tik už faktinę jo kainą, bet ir tenka susimokėti mokesčius valstybei. Pavyzdžiui, jei per mėnesį dyzelinui išleidžiama 70 Eur, mokesčiams atitenka 30 Eur. O jei už tą pačią sumą kažkas perka benziną, mokesčiams atitenka 33 Eur.
Iš ko susideda degalų kaina? Ją sudaro keturi pagrindiniai elementai[2]:
- naftos kaina ir jos perdirbimo sąnaudos,
- pridėtinės vertės mokestis (PVM),
- akcizas,
- pardavimo kaštai.
Valstybė yra atsakinga už tai, kad nustatytų konkretų akcizų tarifo dydį degalams. Šiuo metu variklių benzinui akcizų tarifas siekia 466 eurus už 1 000 litrų produkto. O gazoliams (dyzelinui) taikomas 410 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas[3].
Akcizų tarifas šiais metais padidėjo, nes praėjusiais metais siekė 372 eurus už 1 000 litrų produkto. Be to, artimiausiais metais dyzelino akcizų tarifas ir toliau palaipsniui didės, tad kasmet gyventojai sumokės vis didesnius mokesčius.
Į degalų kainą taip pat įeina pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jį nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šiuo metu mūsų šalyje naftos produktams yra taikomas standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Valstybė paima papildomus mokesčius iš rūkančiųjų ir geriančių alkoholinius gėrimus
Nors alkoholis ar tabako gaminiai nėra pirmo būtinumo prekės, daugybė gyventojų rūko tabako gaminius ar geria alkoholinius gėrimus. Tokios prekės taip pat yra apmokestinamos pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Tad valstybė išlošia net ir iš gyventojų žalingų, dažnai į priklausomybę išaugančių įpročių.
Įsivaizduokime, jog vienas žmogus per mėnesį išgeria 4 butelius alaus, kurio kaina – 1,45 Eur. Tokiu atveju valstybei atitenka 1,95 Eur. Jei prie 4 alaus butelių pridėsime 6,99 Eur kainuojantį vyno butelį, valstybei nubyrės jau 4,81 Eur. O Jeigu prie šio sąrašo pridėsime dar ir 14,99 Eur kainuojančią degtinę, mokesčiai išsipūs iki 14,32 Eur.
Taip yra todėl, jog alkoholis yra apmokestinamas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiais. Šie mokesčiai priklauso nuo alkoholio rūšies ir jo stiprumo, t. y., kuo stipresnis alkoholis, tuo daugiau mokesčių teks sumokėti.
Rūkančių asmenų priklausomybės lygis gali labai smarkiai skirtis. Tačiau įsivaizduokime, jog per mėnesį gyventojas surūko 10 pakelių cigarečių, kurių kiekvienas kainuoja po 4,17 Eur. Tokiu atveju mokesčiams atitenka 34,72 Eur. Jeigu rūkantysis per mėnesį nusiperka net 20 pakelių, ši suma padvigubėja iki 69,44 Eur.
Tabako gaminiai taip pat apmokestinami pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiais. Mokesčių valstybei kaina priklauso nuo tabako rūšies. Pavyzdžiui, cigarų ir cigarilių akcizų tarifas siekia 95 Eur už kilogramą, rūkomojo tabako tarifas yra 112,8 Eur už kilogramą, o cigaretėms taikomas tarifas – specifinis elementas 85,3 Eur ir vertybinis elementas 25 proc.
Lengvatinės prekės parduodamos pigiau, tačiau valstybei vis tiek atitenka didelė suma
Kai kurios prekės ir paslaugos Lietuvos gyventojams teikiamos lengvatinėmis sąlygomis. Tai reiškia, jog taikomi mokesčiai yra mažesni už standartinius, tačiau vis tiek tenka mokėti valstybei. Prie lengvatinių prekių priskiriamas šildymas, tiekiamas vanduo, knygos, viešasis transportas. Visiems šiems dalykams taikomas 9 proc. PVM tarifas.
Įsivaizduokime, jog šiuo metu yra žiemos vidurys, kai reikia mokėti didžiausias sumas už šildymą. Galime apytiksliai spėti, jog 3 kambarių bute gyvenantis žmogus už šildymą sumokėjo 140 Eur per mėnesį. Tada prie šios sumos pridėkime vandens sąskaitą, taip pat viešąjį transportą ir knygas. Jei manysime, kad per mėnesį buvo išleista 200 Eur, mokesčiams atiteks 18 Eur.
Be to, nemažai daliai gyventojų prireikia vaistų. Receptiniai ir kompensuojami vaistai yra apmokestinami lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifu. Jei manysime, kad asmuo per mėnesį vaistams sumokėjo 30 Eur, mokesčiams nukeliavo 1,5 Eur. Jeigu vaistams skirta suma buvo dvigubai didesnė, mokesčių dalis irgi padvigubėjo iki 3 Eur.
Valstybei atitenka didžioji dalis atlyginimo
Taigi, 2000 Eur „ant popieriaus“ uždirbantis asmuo, kuris yra gan taupus, tačiau turi automobilį, rūko ir yra atsakingas už maisto bei paslaugų pirkimą, per mėnesį valstybei sumoka apie 1000 Eur. Ši mokesčių dalis gali būti kur kas didesnė, jei asmuo yra itin stiprus rūkalius, dažniau vartoja alkoholį, sunkiau suserga ar tiesiog išleidžia daugiau pinigų maisto prekėms ar paslaugoms. Tačiau net ir palyginus gan taupus bei sveikas asmuo kas mėnesį mokesčiams atiduoda ~pusę savo algos.
Pasinaudojus Lietuvos laisvosios rinkos instituto sukurta mokesčių skaičiuokle[4], galima apytiksliai sužinoti, kad daugybę laiko dirbame tik dėl mokesčių. Jei žiūrėsime į mūsų anksčiau paminėtą pavyzdį, toks asmuo per metus sumoka apie 12 000 Eur mokesčių. Taigi, galima sakyti, kad iš 365 dienų jis 106 dienas dirba vien tam, kad sumokėtų visus tų metų mokesčius. Jei nuo sausio 1 dienos būtų dirbama vien tam, kad būtų sumokėti visi metų mokesčiai, toks žmogus būtų laisvas nuo mokesčių tik po 3,5 mėn. – balandžio 16 dieną.
Didžioji dalis šių mokesčių vėliau keliauja socialinei apsaugai ir užimtumui. Į tai įeina pensijos, ligos ir motinystės išmokos, šeimos politikos stiprinimo priemonės. Pagal lėšų paskirstymą antroje vietoje lieka sveikatos sektorius, trečioje vietoje – švietimas, mokslas ir sportas, o ketvirtoje – valstybės saugumas ir gynyba.
Likę sektoriai gauna kur kas mažesnę pinigų dalį, tačiau per metus išeina irgi gan apvali suma. Tarp tokių sektorių yra viešasis saugumas, viešieji finansai ir oficialioji statistika, kultūra ir visuomenės informavimas, aplinka, miškai ir klimato kaita, valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas, energetika, užsienio politika, teisingumas ir daug kitų.
Taigi, visos kalbos apie neva nemokamą sveikatos priežiūrą, nemokamą mokslą, nemokamai tvarkomą infrastruktūrą ir kitus neva nemokamus dalykus yra išties labai klaidinančios. Juk kiekvieną mėnesį valstybei atiduodami mokesčiai „suvalgo“ gan didelę dalį kiekvieno Lietuvos gyventojo atlyginimo.
