Nuo nepasitikėjimo Oleku iki migrantų deportacijų: Seime aštrėja valdžios ir saugumo konfliktai
Lietuvos politinėje darbotvarkėje vienu metu ryškėja kelios įtampos linijos – nuo parlamento vadovybės stabilumo iki vykdomosios valdžios sprendimų ir griežtėjančios migracijos politikos. Seime opozicija jau surinko reikiamą parašų skaičių nepasitikėjimo procedūrai prieš Seimo pirmininką Juozą Oleką, kritikuodama jo sprendimų priėmimo stilių, LRT įstatymo pataisų procesą ir dialogo stoką, nors pats parlamento vadovas teigia jaučiantis kolegų pasitikėjimą ir pasirengęs atsakyti į visus klausimus.
Tuo pat metu Aplinkos ministerijoje viešas viceministro Edmundo Mačiežos pareiškimas, kad jis realiai nedalyvauja miškų politikos sprendimuose, baigėsi jo atleidimu, sukėlusiu klausimų dėl tikrosios galios koncentracijos ministerijoje ir premjerės pažadu situaciją įvertinti po pokalbio su ministru.
Šalia šių vidaus konfliktų Seime stiprėja ir griežtesnės saugumo bei migracijos politikos kryptis – registruotos pataisos dėl nusikaltusių užsieniečių deportacijos po bausmės atlikimo, siūlymai riboti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą savivaldos rinkimuose bei Europos Komisijos planai griežtinti migrantų grąžinimus rodo, kad tiek Lietuva, tiek ES vis aiškiau linksta prie kietesnio požiūrio į migraciją ir viešąją tvarką.
Baltijos gynyba stiprinama milijardais ir NATO planais, bet JAV siunčia dviprasmiškus signalus Aljansui
Didėjant saugumo įtampai Rytų Europoje, Baltijos šalys atsiduria dvigubo proceso centre: viena vertus, stiprinama reali karinė ir finansinė parama, kita vertus – ryškėja JAV strateginis atsitraukimas nuo aktyvios lyderystės Europoje.
JAV Kongresas patvirtino 200 mln. dolerių Baltijos saugumo iniciatyvai, o Lietuva papildomai pretenduoja į 6,4 mlrd. eurų ES lėšų per SAFE mechanizmą, nors jos bus suteikiamos paskolų forma ir didins nacionalinius įsipareigojimus, todėl Valstybės kontrolė jau ruošiasi išsamiai audituoti gynybos išlaidas.
Tuo pat metu NATO pirmą kartą viešai pristatė Eastern Flank Deterrence Line – detalią Rytinio flango atgrasymo koncepciją, numatančią automatizuotas gynybos zonas, iš anksto dislokuotas atsargas ir technologinę sieną nuo Suomijos iki Rumunijos, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos valstybėms kaip galimai pirmajai krizės linijai.
Tačiau šį gynybinį aktyvumą temdo politiniai signalai iš Vašingtono: JAV gynybos sekretorius jau antrą kartą iš eilės nedalyvaus NATO ministrų susitikime, o naujoji JAV gynybos strategija atvirai deklaruoja ribotesnį Amerikos vaidmenį Europoje, vis didesnę atsakomybę perkeliant pačioms sąjungininkėms.
Belaisviai grįžo, bet karas tęsiasi: ES ruošia 90 mlrd. eurų Ukrainai, derybos dėl taikos įstrigo
Kol diplomatinės derybos Abu Dabyje tarp Ukrainos ir Rusijos neatnešė proveržio dėl karo pabaigos, tarptautinėje arenoje ryškėja aiškus vaidmenų pasiskirstymas: politiniai susitarimai juda lėtai, o kariniai ir finansiniai sprendimai – kur kas konkrečiau.
Po JAV tarpininkautų derybų pasiektas vienas apčiuopiamas rezultatas – apsikeista 314 karo belaisvių, tačiau Maskva toliau kartoja griežtus teritorinius reikalavimus ir tęsia puolimą, nepaisant atnaujinto JAV ir Rusijos karinio dialogo.
Tuo pat metu Europos Sąjunga užpildo strateginę tuštumą, sutardama dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai 2026–2027 metams, kuri bus skirta tiek valstybės biudžeto stabilumui, tiek ginkluotei, faktiškai signalizuodama pasirengimą ilgalaikiam konfliktui.
„Epsteino failai“ Lietuvoje: pradėtas ikiteisminis tyrimas, griūva kultūrinės partnerystės ir ryškėja konkretūs ryšiai
JAV paviešinti Jeffrey Epsteino bylos dokumentai, kuriuose Lietuvos vardas minimas daugiau nei tūkstantį kartų ir fiksuojami lietuvių moterų vardai, nuotraukos, skrydžių derinimai bei asmeninis susirašinėjimas, Lietuvoje peraugo iš reputacinio skandalo į teisinį procesą – Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos žmonėmis.
Dokumentai atskleidė ir konkrečius ryšius su kultūros bei renginių pasauliu: Epsteino fondų pervedimus su Valdu Petreikiu siejamoms organizacijoms, 3 mln. JAV dolerių palikimą jo žmonai Simonai bei asmeninį bendravimą, po kurio Petreikis paskelbė besitraukiantis iš veiklos, o Valdovų rūmų muziejus nutraukė bendradarbiavimą su „Midsummer Vilnius“.
Teisėsauga šiuo metu analizuoja viešą informaciją ir bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, o visuomenėje ir politiniame lauke akivaizdu, kad Epsteino byla Lietuvoje jau nebėra vien archyviniai „failai“, bet realių pasekmių turintis procesas.
Milijonai Epsteino dokumentų: ryšiai su princu Andrew, JAV elitu ir bandymai tarpininkauti tarp Vakarų ir Rusijos
Paviešinti milijonai J. Epsteino bylos dokumentų atskleidžia, kad net ir po 2008 metų teistumo už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą jis palaikė ryšius su aukščiausio lygio politikais, verslo lyderiais ir karališkosios šeimos atstovais, o kai kuriais atvejais šie kontaktai tęsėsi metų metus. Dokumentai rodo, jog buvęsJungtinės Karalystės princas Andrew bendravo su Epsteinu ir po jo nuteisimo, siuntė jam asmenines dukrų nuotraukas, buvo kviečiamas į karališkus renginius ir, pasak liudijimų, galėjo būti susijęs su Epsteino organizuotais susitikimais su moterimis.
Tuo pat metu bylose minimos ir dešimtys kitų garsių pavardžių – nuo Elono Musko ir Billo Gateso iki Donaldo Trumpo, Billo Clintono ir Richardo Bransono, nors institucijos pabrėžia, kad paminėjimas dokumentuose savaime neįrodo nusikalstamos veikos.
Be to, nauji Kongreso paviešinti laiškai rodo, kadEpstein 2018 metais bandė įsitvirtinti kaip geopolitinis tarpininkas, siūlydamas Europos Tarybos vadovybei padėti užmegzti dialogą tarp Rusijos ir Vakarų bei pateikdamas save kaip asmenį, galintį „paaiškinti“ Vladimirui Putinui JAV prezidento Donaldo Trumpo mąstymą, taip dar kartą išryškindamas, koks platus ir ambicingas buvo Epsteino pažinčių tinklas iki pat jo mirties 2019 metais.
Epsteino bylos dokumentai taip pat atskleidė ir gilesnius buvusio „New Labour“ veikėjo Peterio Mandelsono ryšius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu ir sukėlė politinę krizę Londone. Paaiškėjo, kad Mandelsonas, eidamas ministro pareigas, galėjo perduoti Epsteinui jautrią vyriausybinę informaciją, todėl policija pradėjo kriminalinį tyrimą, o spaudimas premjerui Keirui Starmeriui – kuris pats paskyrė Mandelsoną ambasadoriumi JAV – sparčiai auga.
Vengrija skundžia ES dėl rusiškų dujų draudimo, o Indija po susitarimo su JAV žada atsisakyti rusiškos naftos
Šią savaitę Vengrija ėmėsi teisinių veiksmų prieš Europos Sąjungą ir Europos Teisingumo Teismui apskundė REPowerEU reglamentą, kuriuo nuo 2027 metų numatomas visiškas rusiškų dujų importo draudimas. Budapeštas teigia, kad sprendimas priimtas apeinant vienbalsio sutarimo principą, pažeidžiant ES sutartyse įtvirtintą valstybių teisę pačioms spręsti dėl energijos šaltinių ir energetinio solidarumo principą, o tai kelia grėsmę šalies energetiniam saugumui ir kainų stabilumui. Prie ieškinio ketina prisijungti ir Slovakija.
Tuo pat metu pasaulinėje prekyboje fiksuojami reikšmingi poslinkiai. Po ES ir Indijos laisvosios prekybos proveržio Jungtinės Valstijos paskelbė apie atskirą dvišalį susitarimą su Indija. Pagal jį bus sumažinti muitai Indijos prekėms ir panaikintos su rusiškos naftos pirkimu susijusios sankcinės priemonės. Pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, Indija įsipareigojo atsisakyti rusiškos naftos ir didinti importą iš JAV, taip užbaigdama pastaraisiais mėnesiais tvyrojusią prekybinę įtampą ir keisdama ankstesnį griežtą tarifų režimą.
