Derybos Abu Dabyje didelių pokyčių nedavė, bet buvo apsikeista belaisviais
Po dviejų dienų derybų Abu Dabyje, vykusių tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė karo belaisviais. Iš viso buvo grąžinti 314 asmenų – po 157 iš kiekvienos pusės. Tai patvirtino tiek Kyjivas, tiek Vašingtonas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie apsikeitimą paskelbė praėjus maždaug valandai po derybų pabaigos. Pasak jo, į Ukrainą sugrįžo ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai. Kartu buvo paleisti ir civiliai gyventojai.[1]
„Dauguma jų nelaisvėje buvo nuo 2022 metų“, – nurodė V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad apsikeitimas įvyko po ilgesnės pertraukos, o pats procesas pareikalavo nuoseklių pastangų.
Kyjivas ir Vašingtonas pažangą sieja su tęsiamu diplomatiniu procesu
Komentuodamas apsikeitimą, V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad šis žingsnis tapo įmanomas dėl karių veiksmų fronte ir derybų pastangų. Jo teigimu, be karinių rezultatų tokie susitarimai nebūtų pasiekiami.
„Šiandieninis apsikeitimas įvyko po ilgos pauzės, ir labai svarbu, kad mums pavyko jį įgyvendinti“, – rašė Ukrainos prezidentas. Jis taip pat padėkojo visiems, prisidedantiems prie apsikeitimo mechanizmo veikimo.
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas taip pat patvirtino, kad apsikeista 314 belaisvių. Anot jo, šis rezultatas pasiektas po „detalių ir produktyvių taikos derybų“, nors reikšmingas darbas esą dar laukia ateityje.
Maskva kalba apie pažangą, bet viešina griežtus teritorinius reikalavimus
Rusijos pusė po derybų pateikė atsargiai optimistiškus pareiškimus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „durys taikiam susitarimui lieka atviros“, tačiau Rusija tęs karinius veiksmus, kol Ukraina priims „atitinkamus sprendimus“. Kokie sprendimai turimi omenyje, nebuvo patikslinta.
Kremliaus derybininkas Kirilas Dmitrijevas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad derybų procese esą matoma „teigiama dinamika“. Tuo pat metu jis dar kartą kaltino Europos valstybes, neva trukdančias taikos procesui.
Kremliaus kontroliuojami šaltiniai taip pat atskleidė daugiau detalių apie Maskvos reikalavimus. Skelbiama, kad Rusija siekia ne tik visiškos Donecko ir Luhansko sričių kontrolės, bet ir oficialaus šių teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi visų šalių, įskaitant Ukrainą.[2]
Anksčiau Rusija reikalavo, kad Ukraina pasitrauktų ir iš Zaporižios bei Chersono sričių, įskaitant teritorijas, kurių Rusijos pajėgos niekada nekontroliavo. Šiuo metu nėra aišku, ar Maskva šių reikalavimų atsisakė, ar jie išlieka derybų darbotvarkėje.
Viešų signalų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pakeitęs savo poziciją, kol kas nėra. Oficialūs pareiškimai iš Kremliaus ir toliau formuluojami abstrakčiai, paliekant daug erdvės interpretacijoms.
Tuo pat metu Ukraina ir Vakarų analitiniai centrai vertina Rusijos galimybes skeptiškai. JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) nurodo, kad dabartiniu tempu Rusijai likusios Donecko srities dalies užėmimas galėtų užtrukti dar apie pusantrų metų.
JAV ir Rusija atnaujina karinį dialogą, bet kovos neslūgsta
Interviu Prancūzijos televizijai V. Zelenskis teigė, kad bandymas jėga užimti visą Rytų Ukrainą Rusijai kainuotų itin brangiai. Pasak jo, tokia kampanija pareikalautų šimtų tūkstančių papildomų karių gyvybių ir truktų ne vienerius metus.
„Mes, ukrainiečiai, puikiai suprantame kainą, kurią Rusijos armijai kainuoja kiekvienas metras šios žemės“, – sakė jis. Prezidento vertinimu, Rusija vargu ar pajėgtų ilgą laiką išlaikyti tokį tempą.
Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) skaičiuoja, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos patyrė beveik 1,2 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų. Šis skaičius, centro teigimu, prilygsta Briuselio gyventojų skaičiui.
Tą pačią savaitę JAV ir Rusija susitarė atkurti aukšto lygio karinį dialogą, kuris buvo sustabdytas dar 2021 metų pabaigoje. JAV Europos vadavietė nurodė, kad šis kanalas skirtas nuolatiniam kariniam kontaktui palaikyti siekiant išvengti incidentų.
Susitarimas buvo pasiektas Abu Dabyje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo aukšti abiejų šalių kariniai pareigūnai. Tuo pat metu Rusija tęsė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o kovos vyko maždaug 1 000 kilometrų ilgio fronto linijoje.
Institucijos kol kas nepateikia aiškių detalių, ar derybos dėl platesnio taikos susitarimo pasistūmėjo į priekį. Vieši pareiškimai leidžia manyti, kad apsikeitimas belaisviais kol kas išlieka vienu iš nedaugelio apčiuopiamų rezultatų.
