NATO pirmą kartą detaliai pristato Rytinio flango atgrasymo planą: apsaugos Baltijos valstybes
NATO pirmą kartą viešai ir išsamiai pristatė naują Aljanso gynybos koncepciją Rytiniame flange, kuri tiesiogiai apima Baltijos valstybes, Lenkiją ir kitas su Rusija bei Baltarusija besiribojančias šalis. Apie šį planą interviu Vokietijos laikraščiui Welt am Sonntag kalbėjo brigados generolas Thomasas Lowinas, NATO Sausumos pajėgų vadavietės Izmire štabo viršininko pavaduotojas, atsakingas už operacijų planavimą.
Naujoji koncepcija vadinama Eastern Flank Deterrence Line, trumpinama EFDL. Ji apima visą NATO rytinę sieną – nuo Suomijos šiaurėje iki Rumunijos pietuose. Generolo teigimu, tai nėra vienas atskiras objektas ar linija, o bendras požiūris į gynybą, kuris turi būti pritaikomas nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į kiekvienos šalies geografiją, infrastruktūrą ir grėsmių pobūdį.
Baltijos šalims, tarp jų ir Lietuvai, ši koncepcija turi ypatingą reikšmę, nes būtent jos turi tiesioginę sausumos sieną su Rusija arba Baltarusija ir jau dabar yra laikomos galimos krizės pirmąja linija. T. Lowinas interviu pabrėžė, kad EFDL pirmiausia skirta būtent tokioms valstybėms.
„Pirmiausia kalbama apie šalių, kurios vadinamajame Rytiniame flange turi bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija, apsaugą. Tai reiškia – atgrasyti Rusiją nuo puolimo ir, blogiausiu atveju, būti pajėgiems apsiginti.“
Pasak generolo, EFDL nėra atskira politinė iniciatyva, bet bandymas technologiškai ir struktūriškai sustiprinti jau galiojančius NATO regioninius gynybos planus, kurie Baltijos šalis laiko vienu jautriausių Aljanso taškų.
Palei sieną planuojama kurti automatizuotą gynybos zoną, kuri pirmiausia stabdytų puolimą
Vienas pagrindinių Eastern Flank Deterrence Line elementų – vadinamoji automatizuota gynybos arba „karštoji“ zona palei NATO sieną su Rusija ir Baltarusija. Pasak T. Lowino, ši zona būtų skirta ne ilgalaikiam karių dislokavimui, o ankstyvam galimo puolimo pristabdymui ir jo tempo sulaužymui.
Generolas aiškino, kad tokia zona būtų sudaryta iš įvairių kliūčių, technologinių sprendimų ir gynybos sistemų, kurios veiktų kaip vienas bendras mechanizmas. Jo teigimu, pagrindinis tikslas – neleisti priešininkui greitai įsibėgėti ir perkelti kovos gilyn į NATO teritoriją.
„Pagrindinė idėja – palei sieną sukurti sudėtingą, daugiasluoksnę gynybos sistemą ir gynybai pasitelkti ne vien konvencines pajėgas, bet ir kliūtis bei technologijas – taip pasienio ruože priešininkui suformuojant robotizuotą arba automatizuotą zoną, kurią jam pirmiausia tektų įveikti.“
T. Lowino teigimu, ši zona nebūtų vienodo gylio ar formos visame Rytiniame flange. Baltijos valstybėse ji galėtų būti pritaikyta prie vietovės, pasitelkiant miškus, pelkes ir esamą infrastruktūrą. Dalis sprendimų, pasak jo, būtų aktyvuojami tik krizės ar konflikto atveju.
„Tai savotiška „karštoji“ zona. Tikslas – palaužti priešo veržimąsi: mes nukreipiame jo judėjimą į „koridorius“, atimame iš jo tempą, priverčiame jį patekti į nepalankias padėtis ir po truputį jį „nudėvime“.“
Generolas taip pat pabrėžė, kad ši koncepcija nenumato masinio civilių gyventojų perkėlimo pasienio regionuose, o sprendimai turėtų būti derinami su nacionalinėmis valdžiomis ir vietos bendruomenėmis.
Automatizuotos sistemos ir didesnės atsargos turėtų sustiprinti Baltijos šalių gynybą
Svarbi EFDL dalis – plataus masto žvalgybos ir stebėjimo sistema, kuri, pasak Lowino, apimtų žemę, orą, kosmosą ir skaitmeninę erdvę. Šie jutikliai rinktų duomenis apie galimą priešo judėjimą ir realiuoju laiku perduotų juos NATO šalims.
„Tai tinklas iš jutiklių, esančių ant žemės, kosmose, kibernetinėje erdvėje arba ore. Jie renka duomenis apie priešo judėjimą ar ginklų panaudojimą, susieja šiuos duomenis tarpusavyje ir žvalgybos rezultatus realiuoju laiku pateikia, kiek įmanoma, visoms NATO šalims.“
Pasak generolo, būtų naudojami tiek stacionarūs, tiek mobilūs sprendimai – radarai, akustiniai ir optiniai jutikliai, palydovai, dronai ir žvalgybiniai orlaiviai. Dalis šių sistemų jau bandomos ir diegiamos Rytinio flango valstybėse, įskaitant Baltijos regioną.
Kartu su technologiniais sprendimais NATO planuoja ženkliai padidinti ir iš anksto dislokuotas atsargas. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri jau dabar atlieka svarbų logistinį vaidmenį Aljanso gynybos planuose.
„Matysime pastebimai didesnes atsargas nei iki šiol NATO valstybėse, besiribojančiose su Rusija. Tai apims ginklų ir šaudmenų sandėlius, skirtus iš naujo papildyti gynybos sistemų atsargas automatizuotoje zonoje, taip pat aprūpinti NATO pajėgas.“
Nepaisant technologijų plėtros, T. Lowinas pabrėžė, kad NATO neketina mažinti karių skaičiaus Rytiniame flange. Pasak jo, automatizuotos sistemos gali padėti, bet jos negali pakeisti žmogaus sprendimo ir fizinio buvimo.
„Teritorijas atsikovoja kariai. Miestus išlaisvina kariai. Galiausiai visada yra taip: kariai prieš karius. Mes tai matome ir Ukrainoje.“
