Nauji duomenys atskleidė gilesnius Mandelsono ryšius su Epsteinu: Londone kilo politinė krizė
Pastarosiomis dienomis pasaulį ir Jungtinės Karalystės politinę darbotvarkę supurtė nauja Jeffrey Epsteino bylos dokumentų partija, kuri atskleidė iki šiol nežinotus buvusio „New Labour“ veikėjo Peterio Mandelsono ryšius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu. Šie faktai ypač jautrūs dabartiniam ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, kuris būtent Mandelsoną paskyrė Jungtinės Karalystės ambasadoriumi JAV.[1]
Londono Metropoliteno policija pirmadienį patvirtino pradėjusi kriminalinį tyrimą, kai viešumon iškilę elektroniniai laiškai parodė, jog Mandelsonas, eidamas verslo sekretoriaus pareigas, perdavinėjo Epsteinui jautrią vyriausybinę informaciją.
Tarp atskleistų detalių – pranešimai apie tuometinio premjero Gordono Browno atsistatydinimą ir planuojamą daugiamilijardinį euro zonos gelbėjimo paketą.
Parlamento spaudimas auga, o K. Starmerio argumentai neįtikina net savų
Šis klausimas dominavo trečiadienio „Prime Minister’s Questions“ posėdyje. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch tiesiai pareiškė, kad premjeras negali slėptis už „patikros procedūrų“, nes Mandelsono ryšiai su Epsteinu buvo viešai žinomi jau anksčiau. Ji pabrėžė, jog pats Starmeris pripažino, kad jo komanda žinojo apie šiuos ryšius, net jei, premjero teigimu, Mandelsonas „neteisingai pateikė jų mastą“.
BBC savo analizėje pastebėjo, kad Starmeris bandė kuo labiau atsiriboti nuo žmogaus, kurį pats paskyrė į vieną svarbiausių diplomatinių postų. Tačiau, pasak transliuotojo, klausimai dėl premjero politinio sprendimo ir vertinimo tik stiprėja.
Spaudimas kyla ne tik iš opozicijos. Žiniasklaidos apžvalgininkai ir patys leiboristų parlamentarai pripažįsta, kad partijos nuotaikos keičiasi. „The Sun“ žurnalistas Jackas Elsom pažymėjo, jog Mandelsono istorija tapo savarankišku skandalu, kurio jau nebeįmanoma kontroliuoti.[2]
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad buvęs ministras pirmininkas Gordonas Brownas, pasak britų žiniasklaidos, kaltina Starmerio kabinetą galimu faktų slėpimu. Tuo pat metu Epsteino bylos dokumentai daro poveikį ir kitoms Europos sostinėms: Slovakijoje atsistatydino premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Miroslavas Lajčákas, kai paaiškėjo jo elektroninis susirašinėjimas su Epsteinu.
Didėjantis dėmesys vėl krypsta ir į Andrew Mountbatten-Windsorą, kuris, pasak pranešimų, turėjo anksčiau nei planuota palikti savo rezidenciją, didėjant spaudimui liudyti JAV.
K. Starmerio politinė padėtis silpsta artėjant svarbiems rinkimams
Visa tai vyksta itin nepalankiu metu pačiam Starmeriui. Artėjant gegužės 7 d. regioniniams ir vietos rinkimams, Leiboristų partija jau patyrė rimtų praradimų Velse, Škotijoje ir Anglijos savivaldybėse. Apklausos rodo smarkų „Reform UK“ augimą, o pati Leiboristų partija atsilieka nuo politinių varžovų.
Partijos viduje vis dažniau kalbama apie galimą lyderystės iššūkį. Tam pakaktų vos 81 parlamentarų parašų, o Starmerio populiarumas partijos viduje, pasak neoficialių šaltinių, išlieka ribotas. Nors jo aplinka tikina, kad net ir „ne tokie blogi, kaip tikėtasi“ rinkimų rezultatai galėtų jį išgelbėti, skeptikų skaičius auga.[3]
P. Mandelsono paskyrimas ambasadoriumi buvo pristatytas kaip patyręs ir patikimas pasirinkimas, tačiau dabar jis tampa simboliu to, nuo ko Starmeris žadėjo atsiriboti – valdžios skaidrumo stokos ir abejotinų sprendimų. Tai ypač pavojinga premjerui, kuris į valdžią atėjo žadėdamas nutraukti ankstesnių vyriausybių „skandalų kultūrą“.
Policijai pradėjus kriminalinį tyrimą, o dokumentų viešinimą ribojant dėl galimo poveikio bylai, lieka daug neatsakytų klausimų. Vis daugiau leiboristų parlamentarų pripažįsta, kad problema neapsiriboja vien Mandelsonu – ji meta šešėlį ir pačiam premjero sprendimų vertinimui.
Kol kas Starmeris viešai demonstruoja ryžtą ir kalba apie skaidrumą, tačiau politinėje arenoje vis garsiau svarstoma, ar šis skandalas netaps dar vienu ženklu, jog jo dienos Dauningstryte jau gali būti suskaičiuotos.
