ES šalys finansuos Ukrainos biudžetą ir ginkluotę 2026–2027 metais
Europos Sąjungos valstybės narės pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą, skirtą šalies finansiniams ir kariniams poreikiams 2026–2027 metais. Briuselis siekia, kad pirmoji išmoka Ukrainą pasiektų jau balandžio pradžioje, taip išvengiant staigaus užsienio paramos sumažėjimo.
Susitarimas dėl teisinio pagrindo buvo pasiektas trečiadienį ES ambasadorių lygiu, Kiprui, šiuo metu pirmininkaujančiam Tarybai, pateikus kompromisinį dokumentą. Politinis sprendimas dėl paskolos buvo priimtas dar per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje.[1]
Pagal sutartą schemą, 90 mlrd. eurų paskola bus padalinta į dvi pagrindines dalis. 30 mlrd. eurų bus skirti Ukrainos biudžeto palaikymui, o dar 60 mlrd. eurų – ginklų, amunicijos ir gynybos pajėgumų stiprinimui.
Šis balansas gali būti koreguojamas, jei karas baigtųsi anksčiau nei planuojama. Europos Komisija pabrėžia, kad finansavimas bus išmokamas palaipsniui ir bus siejamas su griežtomis sąlygomis, įskaitant antikorupcinių reformų tęstinumą. Bet koks regresas šioje srityje galėtų lemti paramos stabdymą.
Ginklų pirkimas su „Made in Europe“ reikalavimu, bet su išimtimis
Paskola bus finansuojama leidžiant bendrą ES skolą tarptautinėse kapitalo rinkose, o investuotojams garantu bus ES biudžetas. Tai reiškia, kad finansinė atsakomybė teks likusioms valstybėms narėms, kurios dalyvauja vadinamojoje sustiprinto bendradarbiavimo procedūroje.
Vengrija, Slovakija ir Čekija nuo visų finansinių įsipareigojimų bus visiškai atleistos, įskaitant palūkanų mokėjimą. Šios šalys nuosekliai prieštaravo naujiems paramos paketams Ukrainai. Europos Komisijos skaičiavimu, likusios 24 ES valstybės kasmet turės padengti apie 2–3 mlrd. eurų susijusių išlaidų.[2]
Vienas sudėtingiausių derybų klausimų buvo gynybos įrangos pirkimo taisyklės. Prancūzija aktyviai siekė, kad lėšos būtų nukreiptos kuo labiau į Europos gynybos pramonę. Galutiniame variante sutarta dėl vadinamojo „kaskadinio principo“.
Pirmiausia ginklai ir amunicija turės būti perkami Ukrainoje, ES valstybėse arba EEE–ELPA šalyse – Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Jei reikiamos įrangos šiose rinkose nebus, Ukraina galės ją įsigyti ir kitur, įskaitant Jungtines Valstijas.
Papildomą prioritetą galės gauti ir tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija ar Pietų Korėja, tačiau tik tuo atveju, jei jos prisidės prie skolinimosi kaštų „teisinga ir proporcinga“ dalimi.
Skola grąžinama tik po karo, bet terminai lieka migloti
Pagal susitarimą, Ukraina bus įpareigota grąžinti 90 mlrd. eurų paskolą tik tuo atveju, jei Rusija nutrauks karo veiksmus ir sumokės reparacijas. Kadangi Maskva bet kokią reparacijų galimybę kol kas kategoriškai atmeta, Briuselis realiai numato skolos „permetimą į ateitį“ be aiškios grąžinimo datos.
Palūkanų kaštus planuojama dengti iš ES biudžeto, siekiant palankesnių sąlygų ir Ukrainos skolos tvarumo. Kritikai jau atkreipia dėmesį, kad tokia schema faktiškai perkelia finansinę naštą ES mokesčių mokėtojams, neapibrėžtam laikotarpiui.
Trečiadienį suderinti teisiniai tekstai dar turės būti patvirtinti Europos Parlamente, kuris jau signalizavo apie ketinimą taikyti pagreitintą procedūrą. Jei visi formalumai bus užbaigti laiku, pirmoji išmoka Ukrainai galėtų būti pervesta jau antrojo metų ketvirčio pradžioje.
Pagal Tarptautinio valiutos fondo preliminarias prognozes, Ukrainos finansavimo poreikiai 2026–2027 metais siekia apie 135,7 mlrd. eurų. ES paskola padengtų maždaug du trečdalius šios sumos, likusi dalis tikimasi iš G7 ir kitų partnerių.
Nors Briuselis sprendimą pateikia kaip solidarumo ir strateginio stabilumo priemonę, diskusijos dėl bendros skolos, išimčių atskiroms šalims ir ilgalaikių finansinių pasekmių Europos Sąjungai, panašu, tik stiprės.
