Kas valdo miškų politiką? Viceministro prisipažinimas baigėsi atleidimu
Viešas Aplinkos ministerijos viceministro prisipažinimas, kad jis esą nedalyvauja dalyje sprendimų dėl miškų politikos, Seime sukėlė klausimų dėl realaus valdžios pasiskirstymo ministerijoje. Už miškų sritį atsakingas viceministras Edmundas Mačieža pareiškė, jog formaliai jam pavesta atsakomybė neatitinka faktinės situacijos ir buvo atleistas iš pareigų.
Vėliau vykusio svarstymo metu Seimo socialdemokratas Audrius Radvilavičius teigė, kad viceministras ne kartą nebuvo kviečiamas į svarbius su miškais susijusius procesus – nuo Valstybinės miškų urėdijos valdybos klausimų iki miško kirtimų normų ir Valstybinės miškų tarnybos pertvarkos[1].
E. Mačieža šiuos teiginius patvirtino ir pripažino, kad dalis sprendimų priimami jam nedalyvaujant. Jo teigimu, nors formaliai jis turėtų būti atsakingas už miškų politiką, faktiškai didžiausią įtaką turi aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ir ministerijos kancleris Povilas Poderksis, kurie veikia kaip komanda.
Tą pačią dieną aplinkos ministras K. Žuromskas pareiškė, kad viceministro kalbos apie „izoliaciją“ neatitinka tikrovės, ir pranešė, jog E. Mačieža prarado politinės vadovybės pasitikėjimą. Ministerijos teigimu, viceministras buvo įsitraukęs į miškų politikos formavimą, koordinavo Miškų politikos grupės darbą ir dalyvavo rengiant Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą.
Aplinkos ministerija oficialiai paskelbė, kad E. Mačieža atleidžiamas iš pareigų, o darbus toliau tęs ministerijos Miškų politikos grupės ekspertai.
Premjerė sprendimą dėl Mačiežos vertins po pokalbio su ministru
Į skandalingą situaciją Aplinkos ministerijoje sureagavo ir premjerė Inga Ruginienė. Ji teigė kol kas nevertinanti aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko sprendimo atleisti viceministrą Edmundą Mačiežą, tačiau patvirtino ketinanti artimiausiu metu susitikti su ministerijos vadovu ir iš jo išgirsti detalius situacijos paaiškinimus[2].
Pasak ministrės pirmininkės, trečiadienį ji buvo užimta Vyriausybės posėdžiuose ir girdėjo tik apie patį atleidimo faktą, todėl šiuo metu negali pateikti platesnio vertinimo. I. Ruginienė pabrėžė, kad prieš komentuodama viešai nori išsiaiškinti visas aplinkybes ir suprasti, kas lėmė sprendimą atleisti už miškų politiką atsakingą viceministrą.
Ministerija: viceministras neturi reikalingų kompetencijų
Šia tema trečiadienį pasisakė ir pati Aplinkos ministerija. Anot jos, esminiu lūžiu komitete tapo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pristatytas Miškų įstatymo naujos redakcijos projektas, po kurio buvo priimtas sprendimas atleisti už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą[3].
„Komiteto posėdyje Aplinkos ministerijos teikiamą projektą pristatęs aplinkos viceministras Edmundas Mačieža prarado pasitikėjimą ir parodė, kad neturi reikiamų kompetencijų vykdyti jam pavestų darbo funkcijų, todėl šiandien nuspręsta atleisti viceministrą iš užimamų pareigų.“ – nurodė Aplinkos ministerija.
Taip pat pabrėžiama, jog viceministro vieši teiginiai apie „izoliaciją“ ir sprendimų priėmimą jam „už nugaros“ esą neatitinka tikrovės ir klaidina.
Anot Aplinkos ministerijos, eidamas pareigas E. Mačieža reguliariai susitikdavo su aplinkos ministru, koordinavo Miškų politikos grupės darbą, dalyvavo su miškų sritimi susijusių teisės aktų rengime ir pristatinėjo Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą Vyriausybėje. Ministerija nurodo, kad šio projekto rengimą ir derinimą toliau tęs Miškų politikos grupės ekspertai, bendradarbiaudami su kitais ministerijos padaliniais, politinės vadovybės nariais ir socialiniais partneriais.
Aplinkos ministerijos darbuotojai piktinasi tuštėjančiais darbo kabinetais
Tuo tarpu Aplinkos ministerijos darbuotojai pradėjo kelti nepasitenkinimą dėl be jų žinios iš kabinetų išneštų spintų. Pasak darbuotojų, sprendimas su jais nebuvo derintas, o apie baldų išvežimą jie sužinojo jau po fakto, kai kabinetuose neliko iki tol dokumentams laikyti naudotų spintų[4].
Darbuotojų nepasitenkinimą, anot jų pačių, sustiprino ir aplinkos ministro K. Žuromsko sprendimas atnaujinti savo kabinetą – pakeisti baldus bei erdvę papuošti daugybe vazoninių augalų. „Delfi“ duomenimis, augalams ir jų priežiūrai ministerija išleido kelis tūkstančius eurų, o naujas ministro darbo stalas kainavo 249 eurus, todėl daliai kolektyvo kilo klausimų dėl tokių sprendimų prioritetų.
Aplinkos ministerija teigia, kad spintos iš kabinetų pašalintos ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais. Pasak institucijos, patalpų tvarkymą organizuoja Turto bankas, o spintos tapo nereikalingos, nes ministerija jau kelerius metus dirba be popierinių dokumentų – didžioji dalis jų suskaitmeninta. Nusidėvėję baldai perduoti utilizuoti, o dar tinkami naudoti – Lietuvos kalėjimų tarnybai.
