Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Nuo Žemaitaičio tyrimo iki Dakaro laimėjimų: savaitės svarbiausi įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje | 77 savaitė

Lietuva, Pasaulis, SaugumasEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
R. Žemaitaitis. Olga Posaškova / Seimo kanceliarijos nuotrauka

Žemaitaitis – prokuratūros tyrimų ir „Facebook“ botų dėmesio centre

Pastarosiomis dienomis Seimo nario ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio veikla atsidūrė teisėsaugos, institucijų ir visuomenės dėmesio centre: Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto jo komandos vykdyto asmens duomenų, įskaitant nepilnamečių, rinkimo po politiko pasisakymų susitikime Elektrėnuose, taip pat atskirai tiriamas incidentas Vilkaviškio bibliotekoje, kur politikas fiziniu kontaktu sureagavo į protestuojantį jaunuolį.

Šių įvykių fone dalis Panevėžio kultūros įstaigų atsisakė suteikti patalpas Žemaitaičio susitikimui, motyvuodamos reputacine rizika, nors renginys galiausiai įvyks privačiai išnuomotoje salėje.

Tuo pat metu pats politikas kreipėsi į policiją dėl, jo teigimu, iš užsienio vykdomos masinės „Facebook“ paskyros atakos, o ankstesnis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad reikšminga dalis jo įrašų socialiniuose tinkluose platinama per netikras paskyras ir botus, keliančius klausimų dėl dirbtinai kuriamo palaikymo ir informacijos sklaidos skaidrumo.

R. Žemaitaitis įkliuvo teisėsaugos akiratin. Olga Posaškova / Seimo kanceliarijos nuotrauka

Valstybės rezervas, Kapčiamiesčio poligonas ir sveikatos įsakymai – krizės Lietuvoje

Tuo tarpu per pastarąsias savaites Lietuvoje išryškėjo keli svarbūs viešojo sektoriaus pokyčiai ir vietos bendruomenių iniciatyvos. Valstybės rezervas bus iš esmės pertvarkytas po Valstybės kontrolės audito, identifikavusio planavimo ir valdymo spragas: koordinavimas perduodamas Nacionaliniam krizių valdymo centrui, bus peržiūrėta sandėlių išdėstymo strategija, sukurtas centralizuotas duomenų valdymas, o ypatingas dėmesys skirtas maisto rezervui – siekiama užtikrinti ekonominį ir socialinį efektyvumą krizės metu.

Tuo tarpu Kapčiamiesčio bendruomenė rengia taikų protestą prieš planuojamą karinį poligoną, pabrėždama, kad sprendimas dar nėra oficialus, o vietos gyventojai nepritaria jo įrengimui, nors valstybė žada kompensacijas ir minimalų aplinkos poveikį.

Sveikatos sektoriuje teismas pripažino neteisėtais 2025 m. ministrės M. Jakubauskienės įsakymus dėl paslaugų apmokėjimo, suteikdamas ligoninėms teisę reikalauti ankstesnio apmokėjimo. Tuo pat metu įsigalioja priemokų už PSDF kompensuojamas paslaugas uždraudimas privačiose įstaigose, o sveikatos apsaugos sistema išlieka spaudžiama dėl finansinių ir personalo iššūkių, tęsiant diskusijas apie viešojo ir privataus sektoriaus santykį.

Lietuva privalės kaupti maisto atsargas „dienai X“. DI nuotrauka

Istorinis Dakaras Lietuvai: trys pergalės, bet valstybės premijų – greičiausiai nebus

2026 metų Dakaro ralis Saudo Arabijoje Lietuvai tapo istorinis – pirmą kartą lietuviai triumfavo net trijose skirtingose kategorijose: Vaidotas Žala laimėjo prestižinę sunkvežimių įskaitą, Rokas Baciuška su Oriolu Vidaliu nugalėjo „Stock“ automobilių klasėje, o Karolis Raišys su Christophe’u Marquesu tapo „Dakar Classic“ čempionais.

Šios pergalės, pasiektos stabilumu, taktine branda ir technine drausme, iš esmės pakeitė Lietuvos statusą Dakaro kontekste – iš ambicingos dalyvės ji tapo viena ryškiausių nugalėtojų. Sėkmingai pasirodė ir kiti lietuviai, ypač motociklininkas Nerimantas Jucius, pasiekęs geriausią Lietuvos rezultatą šioje klasėje.

Tačiau, nepaisant istorinių laimėjimų, paaiškėjo, kad pagal galiojančią Sporto įstatymo tvarką valstybės premijos už Dakaro pergales nenumatytos, kas sukėlė diskusijas ir kritiką dėl siauro sportinių pasiekimų vertinimo Lietuvoje.

Trys lietuviai išplėšė prizines vietas Dakaro ralyje. kai Kyle / Unsplash nuotrauka

Europa traukia stabdžius: Čekija neperduos naikintuvų Ukrainai, Italija atsisako siųsti karius į Grenlandiją

Pastarosiomis dienomis Čekija ir Italija priėmė sprendimus, atskleidžiančius augančius nesutarimus Europoje dėl saugumo ir paramos politikos: Prahos vyriausybė atsisakė parduoti Ukrainai lengvuosius atakos lėktuvus L-159, argumentuodama, kad jie būtini pačios šalies gynybai, ir sukritikavo prezidentą už viešus pareiškimus be koalicijos pritarimo, nors opozicija tai vadina ideologiniu ir Europos saugumui žalingu žingsniu.

Tuo metu Italija atmetė galimybę prisidėti prie simbolinio Europos karių dislokavimo Grenlandijoje, tokias iniciatyvas pavadinusi beprasmiškomis ir akcentuodama, kad Arkties saugumo klausimai turi būti sprendžiami NATO rėmuose, o ne fragmentuotais veiksmais.

Šių sprendimų fone Italijos premjerė Giorgia Meloni ėmėsi tarpininkės vaidmens tarp Europos ir JAV, siekdama sušvelninti įtampą po Donaldo Trumpo grasinimų muitais ir pabrėždama, kad Europa ir Jungtinės Valstijos Arktyje turi bendrus saugumo interesus, tačiau susiduria su rimta komunikacijos krize.

Tuo tarpu Europos Parlamentas laikinai sustabdė ES ir JAV prekybos susitarimo svarstymą po Donaldo Trumpo pareiškimų apie Grenlandijos įsigijimą ir grasinimų įvesti muitus Europos šalims, tam nepritariančioms. Europarlamentarai pabrėžė, kad politinis spaudimas ir galimi tarifai faktiškai pažeidžia anksčiau pasiektą susitarimą ir neleidžia tęsti techninių derybų.

Čekija ir Italija atsisako įsitraukti į karinio konflikto kurstymą. Filip Andrejevic/Unsplash nuotrauka

Trumpas Davose: JAV siekia Grenlandijos, Europos lyderiai nerimauja dėl saugumo ir prekybos įtampos

Pasaulio ekonomikos forume Davose JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino siekį perimti Grenlandiją, pabrėždamas, kad tai būtina strateginiam saugumui, bet karinės jėgos naudoti neketinama, o sprendimas siekiamas derybų keliu.

Tuo pačiu metu Valstijos sukritikavo Europos šalis dėl per didelės priklausomybės nuo Kinijos ir globalizacijos sukeltų pramonės spragų, akcentuodama „America First“ politiką ir nacionalinių interesų prioritetą.

Europos lyderiai Davose įspėjo apie pasaulinės tvarkos krizę, augančius prekybos konfliktus ir įtampą dėl saugumo, ypač Arkties regione, o Kanados premjeras ragino vidutines valstybes vienytis prieš didžiųjų šalių ekonominį spaudimą, atkreipdamas dėmesį į Grenlandijos klausimo svarbą.

Davose pirmą kartą dalyvavęs Elonas Muskas kalbėjo apie robotiką, dirbtinį intelektą ir kosmoso technologijas, prognozuodamas, kad robotų skaičius ateityje viršys žmonių, o humanoidiniai robotai padės spręsti senėjančios visuomenės problemas. Jis taip pat pristatė „Tesla“ robotaksio projektą, humanoidinius robotus ir planus į kosmosą paleisti dirbtinio intelekto duomenų centrus.

Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai kritikavo Europą dėl, jo teigimu, nepakankamos paramos Ukrainai, ragino sustiprinti ES karinę galią ir užtikrinti sankcijų veiksmingumą prieš Rusiją, o jo užuomina Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui sukėlė viešą politinę reakciją. Abi kalbos tapo vienomis labiausiai aptartų forumo akimirkų, atskleidžiančių tiek technologijų, tiek geopolitikos įtampos aktualijas.

Davose susitiko pasaulio lyderiai, įskaitant ir D. Trumpą. Ekrano nuotrauka

Trumpas grasina 200 proc. tarifais Prancūzijai ir buria „Taikos tarybą“ su Orbanu bei Putinu

JAV prezidentas Donaldas Trumpas plečia savo inicijuotą vadinamąją „Taikos tarybą“, skirtą pokariniam Gazos ruožo valdymui, tačiau šią iniciatyvą lydi auganti tarptautinė įtampa ir ekonominio spaudimo grėsmės: Trumpas viešai pagrasino įvesti 200 proc. tarifus Prancūzijos vynui ir šampanui po to, kai Paryžius pareiškė neketinantis jungtis prie tarybos, o kartu jau anksčiau buvo paskelbta apie galimus muitus kelioms Europos valstybėms dėl Grenlandijos klausimo.

Pagal JAV administracijos parengtus dokumentus, „Taikos taryba“ veiktų kaip politinis forumas, kuriam vadovautų pats Trumpas, o ilgalaikė narystė galėtų kainuoti iki 1 mlrd. dolerių. Į šį forumą kviečiami prieštaringai vertinami lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas, Viktoras Orbanas ir Aliaksandras Lukašenka.

Trumpas taip pat atšaukė Kanados kvietimą prisijungti prie jo inicijuotos „Taikos tarybos“, nepaaiškindamas sprendimo priežasčių, po to, kai Kanados premjeras Markas Carney Davose ragino vidutinio dydžio valstybes glaudžiau bendradarbiauti ekonominio spaudimo kontekste.

Vengrija jau patvirtino dalyvavimą, Kremlius – kvietimo gavimą, o diplomatiniai sluoksniai kelia klausimų dėl tarybos santykio su Jungtinėmis Tautomis ir jos realaus vaidmens. Europos Sąjunga tuo metu svarsto atsakomąsias priemones, o tarifų grėsmės tampa nauju rimtu išbandymu JAV ir Europos santykiams.

JAV taip pat oficialiai užbaigė pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos procedūrą, motyvuodamos prastais PSO veiklos pandemijos metu rezultatais ir pernelyg dideliu politiniu įsikišimu, tuo pat metu žadėdamos tęsti dvišalį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

D. Trumpas subūrė Taikos tarybą. Ekrano nuotrauka

Ką apie tai manai tu?

Bendruomenė
Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika