D. Trumpas sieja tarifų grėsmę su „Taikos tarybos“ iniciatyva
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gali įvesti 200 proc. tarifus Prancūzijos vynui ir šampanui. Tai įvyko po to, kai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinkos atstovas nurodė, jog Prancūzija „neketina“ prisijungti prie D. Trumpo siūlomos vadinamosios „Taikos tarybos“.
Reaguodamas į žurnalisto klausimą apie Macrono poziciją, Trumpas pasakė: „Ar jis taip pasakė? Na, niekas jo nenori, nes jis labai greitai nebebus poste.“ Tuomet jis pridūrė: „Aš įvesiu 200 procentų tarifą jo vynams ir šampanui, ir jis prisijungs, bet jam nebūtina prisijungti.“
E. Macrono penkerių metų prezidento kadencija baigiasi 2027 metų gegužę. Pagal Prancūzijos įstatymus jis negali siekti trečios kadencijos.
„Taikos tarybos“ idėją D. Trumpas pirmą kartą pristatė dar praėjusių metų rugsėjį kaip dalį plano užbaigti karą Gazos Ruože. Vėliau iniciatyva pradėta formuoti kaip platesnė platforma, skirta tarpininkauti tarptautiniuose konfliktuose.
Naujosios „Taikos tarybos“ struktūra jau aiškėja, tačiau jos funkcijos kelia klausimų
Pagal JAV administracijos parengtą ir maždaug 60 valstybių išsiųstą preliminarų dokumentą, šalys, norinčios būti „Taikos tarybos“ narėmis ilgiau nei trejus metus, turėtų sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių įnašą. Dokumente taip pat numatyta, kad Donaldas Trumpas taptų pirmuoju tarybos pirmininku ir pats spręstų dėl narystės.
Į tarybą pakviesti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir kiti lyderiai.
Diplomatinėje aplinkoje keliami klausimai, ar tokia struktūra nekonkuruotų su Jungtinių Tautų sistema. Taip pat atkreipiamas dėmesys į neaiškius sprendimų priėmimo mechanizmus ir itin platų kvietimų ratą.
Tarifų klausimas tampa nauju iššūkiu Europos ir JAV santykiuose
Vašingtonas jau anksčiau paskelbė, kad aštuonioms Europos valstybėms bus taikomas 10 proc. tarifas eksportui į JAV nuo vasario 1 dienos, jei jos neparems JAV pasiūlymo įsigyti pusiau autonominę Danijai priklausančią Grenlandiją. Jei susitarimas nebus pasiektas, tarifas birželį kiltų iki 25 proc.
Šis spaudimas taikomas Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai. Trumpas apie europiečių reakciją pareiškė: „Nemanau, kad jie labai priešinsis. Mes turime tai turėti. Jie negali to apsaugoti.“
Europos Sąjungos valstybės svarsto atsakomąsias priemones. Tarp galimų variantų – muitai JAV prekėms už 93 mlrd. eurų arba vadinamojo kovos su ekonomine prievarta instrumento aktyvavimas, leidžiantis taikyti sankcijas šalims, siekiančioms spaudimu pakeisti politinius sprendimus.
Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius jau patyrė 20–25 proc. nuosmukį JAV rinkoje po ankstesnių tarifų. JAV išlieka didžiausia Prancūzijos vyno ir alkoholio rinka – 2024 metais eksportas siekė 3,8 mlrd. eurų.
