Žemaitaitis pranešė policijai dėl masinės jo „Facebook“ paskyros atakos iš užsienio
Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į policiją po to, kai suprato, kad dideles peržiūras „Facebook“ renkanti jo paskyra galimai yra atakuojama iš užsienio netikrų anketų. Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai kyla tokie įtarimai.
Socialiniame tinkle paplito įrašai, kad prieš R. Žemaitaitį esą susimokė botai, pradėję masiškai sekti jo „Facebook“ paskyrą. Apie tai komentaruose prabilo ir pats politikas, atsakydamas į visuomenininko Šarūno Jasiukevičiaus komentarą, neva pas R. Žemaitaitį auditorija kas savaitę pasipildo bent 30 tūkst. naujų sekėjų.
„Botai per 2 paras 45 tūkst. pavarė ir visi iš kito pasaulio krašto. Policijai pranešta iš karto.“ – nurodė R. Žemaitaitis.
Savo ruožtu kreipėmės R. Žemaitaičio bendrapartietį Ignotą Adomavičių, kuris pasidalino trumpu komentaru.
„Priežastys gali būti įvairios – viena iš jų – ataka.“ – nurodė I. Adomavičius.
Visuomenininkė pasidalino: per valandą „Facebook“ sulaukė 12 tūkst. naujų užsienio sekėjų
Apie tai jau spėjo pasisakyti ir visuomenininkė, grožio specialistė Oli Krasnickienė. Kaip ji pasidalintame vaizdo įraše teigė, po tokio Žemaitaičio pavyzdžio net susimąstė – o kodėl jos negalėtų masiškai pasekti kokios nors netikros anketos[1].
„Ir – opa! Gražus vakaras atėjo, atsidarau feisbuką – ir pas mane plius 12 tūkst. sekėjų per mažiau nei valandą laiko“, – teigė ji.
Kaip nurodė O. Krasnickienė, beveik visi nauji sekėjai – trečiųjų pasaulio šalių gyventojai.
Tyrimas: bent ketvirtadalis Žemaitaičio „Facebook“ pasidalinimų – per netikras paskyras
Tuo tarpu dar gruodžio viduryje LRT Tyrimų skyrius kartu su nepriklausomais interneto ekspertais atskleidė, kad bent ketvirtadalis R. Žemaitaičio įrašų „Facebook“ paskyroje dalijamasi per netikras paskyras[2].
Tyrimo metu, trukusio tris mėnesius, buvo analizuota 7,8 tūkst. įrašų, įskaitant kitų partijų ir jų lyderių veiklą socialiniuose tinkluose. Rezultatai rodo, kad Žemaitaičio įrašai ne tik platinami realių vartotojų, bet ir per tarpinio pobūdžio paskyras bei botus, kurių dėka dirbtinai kuriamas didelio palaikymo įspūdis.
Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad vienos paskyros įrašai dažnai dalijami į kelias grupes – nuo 5 iki 10 kartų – kas nėra įprasta kitų partijų socialinių tinklų veiklai. Nors toks dalijimasis nėra nelegalus, tyrimo autoriai įžvelgia koordinuotą veikimą, skirtą sustiprinti R. Žemaitaičio įrašų matomumą ir poveikį auditorijai. Panašaus masiško pasidalinimo kitų partijų įrašais „Facebook“ puslapiuose nenustatyta.
Ekspertai: socialinių tinklų botai manipuliuoja nuomone ir didina nepasitikėjimą institucijomis
Savo ruožtu ekspertai įspėja, kad socialiniuose tinkluose veikiantys botai tampa vis didesne grėsme viešajai diskusijai ir pasitikėjimui institucijomis. Automatizuotos paskyros imituoja tikrų žmonių elgesį, greitai reaguoja į aktualijas ir gali per kelias minutes skleisti daugybę komentarų bei pasidalinimų, taip formuodamos įspūdį, kad tam tikra nuomonė dominuoja visuomenėje[3].
Tokiu būdu botai gali ne tik manipuliuoti diskusijomis, bet ir paveikti populiariausių paieškos rezultatų tvarką, iškraipydami realų informacijos vaizdą. IT specialistai ir tyrėjai pabrėžia, kad atskirti tikrą vartotoją nuo boto tampa vis sunkiau, o tai leidžia greitai kurti dirbtinį triukšmą socialinėje erdvėje.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad botų veikla yra ekonomiškai patraukli jų kūrėjams, o tai mažina socialinių tinklų motyvaciją aktyviai riboti tokius veiksmus. Pilietinės visuomenės atstovai pabrėžia emocinio poveikio mechanizmus: net neutralūs įvykiai gali būti performuluoti taip, kad sukeltų stiprias emocijas ir įspūdį apie nuolatinį konfliktą bei institucijų nepasitikėjimą.
