D. Trumpas Davose patvirtina, kad JAV siekia Grenlandijos, bet nenaudos karinės jėgos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose didelę savo kalbos dalį skyrė Grenlandijos klausimui. Jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia perimti šią teritoriją, kuri šiuo metu yra pusiau autonominė Danijos dalis. Pasak Trumpo, tai būtina JAV ir tarptautiniam saugumui.
„Viskas, ko prašo Jungtinės Valstijos, yra vieta, vadinama Grenlandija“, – sakė prezidentas. Jis pridūrė, kad JAV nemato alternatyvos savo vaidmeniui regione. „Tai didžiulė, neapsaugota sala, ir šiuo metu nėra jokios kitos valstybės ar valstybių grupės, kuri galėtų ją apginti, išskyrus Jungtines Valstijas.“
Trumpas pabrėžė, kad Grenlandijos padėtis tarp JAV, Rusijos ir Kinijos daro ją strategiškai svarbia. Jis sakė, kad sala būtų esminė planuojamai JAV priešraketinei gynybos sistemai. „Norint ją apginti, reikia nuosavybės. Negalima jos apginti pagal nuomos sutartį“, – teigė jis. „Kas, po velnių, nori ginti licencijos ar nuomos susitarimą?“[1]
Prezidentas atmetė karinės jėgos naudojimą, bet pabrėžė politinį ir ekonominį spaudimą
Kalboje Davose D. Trumpas aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos neketina naudoti karinės jėgos Grenlandijai perimti. Tai buvo vienas iš labiausiai stebėtų jo pareiškimų, atsižvelgiant į ankstesnes diskusijas šia tema. Prezidentas šią mintį pakartojo kelis kartus.[2]
„Aš nenoriu naudoti jėgos. Aš nenaudosiu jėgos“, – sakė Trumpas. Kartu jis leido suprasti, kad JAV tikisi politinio sprendimo. „Galite pasakyti taip, ir mes būsime labai dėkingi. Arba galite pasakyti ne, ir mes prisiminsime.“
D. Trumpas kalbėjo ir apie JAV sprendimą laikinai atsisakyti planuotų muitų Europos šalims. Jis teigė, kad tai susiję su pažanga derybose. „Mes sukūrėme būsimo susitarimo pagrindus dėl Grenlandijos ir viso Arkties regiono“, – sakė jis. Prezidentas pridūrė, kad šis sprendimas būtų naudingas JAV. „Jeigu tai bus įgyvendinta, tai bus puikus sprendimas Jungtinėms Valstijoms.“
Paklaustas, ar šis susitarimas reiškia Grenlandijos perėjimą JAV nuosavybėn, Trumpas atsakė trumpai. „Tai ilgalaikis susitarimas“, – sakė jis, detalių nepateikdamas.
Kalboje D. Trumpas plačiai kritikavo Europą, NATO ir energetikos politiką
Didelė Trumpo kalbos dalis buvo skirta Europai ir transatlantiniams santykiams. Jis teigė, kad JAV per daug prisideda prie Europos saugumo, o grąža, jo manymu, nėra proporcinga. Prezidentas dar kartą suabejojo NATO šalių įsipareigojimais.
„Mes esame su NATO šimtu procentų. Nesame tikri, ar jie būtų su mumis“, – sakė Trumpas. Jis taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė turi pati rūpintis savo gynyba. „Kiekvienas NATO sąjungininkas turi pareigą sugebėti apginti savo teritoriją.“
D. Trumpas grįžo ir prie istorinių argumentų. Jis priminė Antrojo pasaulinio karo įvykius Danijoje. „Danija krito Vokietijai po vos šešių valandų kovų ir visiškai nesugebėjo apginti nei savęs, nei Grenlandijos“, – sakė jis. „Tada Jungtinės Valstijos buvo priverstos įsikišti, ir mes tai padarėme didžiule kaina ir didelėmis išlaidomis.“
Kalboje prezidentas taip pat kritikavo Europos migracijos ir energetikos politiką. „Kai kurios vietos Europoje, tiesą sakant, jau net neatpažįstamos“, – sakė jis. Apie atsinaujinančią energetiką Trumpas kalbėjo skeptiškai. „Vėjo malūnai yra visur, ir jie yra nevykėliai“, – teigė jis.
JAV lyderis Davose kalbėjo ir apie šalies ekonomikos būklę, energetiką ir santykius su pasaulio lyderiais
Savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Donaldas Trumpas daug dėmesio skyrė Jungtinių Valstijų vidaus padėčiai. Jis teigė, kad per pirmuosius metus po sugrįžimo į prezidento postą JAV pasiekė reikšmingų ekonominių rezultatų. Prezidentas šiuos pasiekimus siejo su savo administracijos politika.[3]
„Per pirmuosius metus mes turėjome praktiškai jokios infliacijos, mažesnes degalų kainas ir spartų ekonomikos augimą“, – sakė Trumpas. Jis taip pat tvirtino, kad JAV padėtis tarptautinėje arenoje pasikeitė. „Anksčiau mes buvome mirusi šalis. Dabar mes esame karščiausia šalis visame pasaulyje“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie energetiką, D. Trumpas kritikavo Europos sprendimus atsisakyti iškastinio kuro. Jis sakė, kad daugelis šalių turi didelius neišnaudotus energijos išteklius. „Aš noriu, kad Europa klestėtų, noriu, kad Jungtinė Karalystė klestėtų – jos sėdi ant vienų didžiausių energijos išteklių pasaulyje ir jų nenaudoja“, – sakė prezidentas.
Kalboje prezidentas palietė ir JAV santykius su kitomis didžiosiomis valstybėmis. Jis teigė palaikantis gerus ryšius su Rusijos ir Kinijos vadovais. „Aš turiu labai gerus santykius su prezidentu Putinu ir prezidentu Xi“, – sakė Trumpas.
D. Trumpas taip pat kalbėjo apie JAV karinį pajėgumą ir neseniai vykdytas operacijas. Jis teigė, kad JAV kariuomenė disponuoja technologijomis, kurios neva pranoksta kitų šalių sistemas. „Jie pamatė ginklus, apie kuriuos niekas niekada nebuvo girdėjęs. Jie negalėjo į mus paleisti nė vieno šūvio“, – sakė jis, kalbėdamas apie neseną karinę operaciją.
Šiuos teiginius prezidentas pateikė kaip pavyzdį, rodantį, jog JAV, jo žodžiais, turi išskirtinius gynybos pajėgumus. Jis daugiau detalių apie minėtas sistemas ar operacijas nepateikė.
Trumpas sureagavo į Kanados ministro pirmininko Marko Carney ankstesnę kalbą Davose, kurioje šis ragino vidutinio dydžio valstybes vienytis prieš JAV spaudimą. Savo kalboje D. Trumpas M. Carney paminėjo vardu ir pasirinko griežtą toną.
Jis teigė, kad Kanada naudojasi JAV teikiamomis naudomis ir neparodo dėkingumo. Prezidentas taip pat akcentavo Kanados priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų saugumo ir ekonomikos požiūriu.
„Kanada iš mūsų gauna labai daug nemokamų dalykų, beje. Jie turėtų būti dėkingi, bet tokie nėra. Kanada gyvena dėl Jungtinių Valstijų. Prisimink tai, Markai, kitą kartą, kai darysi savo pareiškimus.“
Po kalbos pasigirdo santūrios ir kritiškos reakcijos iš Europos ir JAV politikų
Po D. Trumpo pasisakymo Davose Europos politikų reakcijos buvo atsargios. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas teigė, kad teigiamai vertina tai, jog JAV prezidentas atmetė karinės jėgos naudojimą. Tačiau jis pabrėžė, kad Grenlandijos klausimas išlieka neišspręstas.
Norvegijos finansų ministras ir buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad D. Trumpo pareiškimas buvo svarbus signalas. Pasak jo, iki šiol daugelis baiminosi galimo karinio spaudimo. JAV viduje taip pat pasigirdo įvairių vertinimų, įskaitant ir kritiškus.
Nepaisant reakcijų, pats Trumpas po kalbos pabrėžė, kad JAV ir toliau sieks sprendimo Grenlandijos klausimu derybų keliu. Jis teigė, kad susitikimai Davose yra tik proceso pradžia, o daugiau detalių bus pateikta vėliau.
