Tėvai pasisako už mobiliųjų telefonų draudimą, tačiau mokiniai nori susitarimų
Ar mobilieji telefonai mokykloje turėtų būti uždrausti ir ar draudimas turėtų galioti ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas ar būrelius? Šis klausimas Lietuvoje kelia karštas diskusijas tarp tėvų, mokytojų, psichologų ir pačių mokinių. O naujausia LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų pritaria telefonų draudimui 1–10 klasių mokiniams, tačiau vyresni mokiniai tam griežtai prieštarauja.
2025 m. balandžio 5–19 d. bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) iš 111 atrankos vietų, atskleidė aiškią visuomenės nuomonę. Net 67 proc. respondentų mano, kad 1–10 klasių mokiniams mokyklose reikėtų uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais. Tarp tėvų, auginančių vaikus iki 18 metų, šis skaičius dar didesnis – 69 proc. pritaria draudimui, o tarp pradinukų tėvų net 77 proc. pasisako už griežtas taisykles[1].
Tačiau vyresnių klasių mokiniai ir jaunimas iki 19 metų turi kitokią nuomonę. Papildomoje apklausoje 15–19 metų jaunuoliai pabrėžė, kad nesutinka su telefonų draudimu mokyklose. Jie veikiausiai labiau nori pasiekti bendrus susitarimus, o ne laikytis griežtų draudimų.
Telefonai mokykloje tampa vis didesne problema
77.lt primena, jog mobilieji telefonai mokyklose kelia vis didesnį rūpestį pedagogams, psichologams ir tėvams. 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos Seimas žengė žingsnį lik telefonų uždraudimo, nes po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kurį inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Ligita Girskienė. Projekto tikslas – riboti informacinių ir komunikacinių technologijų, įskaitant mobiliuosius telefonus, naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslais.
„Dėmesio blaškymas mažina informacijos įsisavinimą, koncentraciją ir motyvaciją mokytis“, – teigė L. Girskienė[2].
Seimo narė pabrėžė, kad problema neapsiriboja akademiniais rezultatais. Nuolatinis išmaniųjų įrenginių naudojimas mažina vaikų fizinį aktyvumą, didina priklausomybę nuo technologijų, o tai gali lemti net depresiją ar savižudybės riziką. Diskusijose su psichikos sveikatos ir ugdymo specialistais ji sulaukė vieningo pritarimo: vaikų priklausomybė nuo technologijų pasiekė kritinį lygį, todėl delsti nevalia. Socialiniai tinklai, žaidimai ir nuolatinis ekranų „scrollinimas“ atitraukia vaikų dėmesį, o pertraukų metu telefonuose praleistas laikas atima galimybę bendrauti gyvai ar judėti.
Daugybė šalių įvedę telefonų apribojimus mokyklose
Lietuva nėra vienintelė šalis, ieškanti sprendimų šiai problemai spręsti. Remiantis 2024 m. UNESCO duomenimis, daugiau nei 60 valstybių jau įvedė mobiliųjų telefonų draudimus ar apribojimus mokyklose. Pavyzdžiui, Prancūzija dar 2018 m. uždraudė telefonus mokyklose iki 15 metų amžiaus, o rezultatai rodo pagerėjusį mokinių dėmesingumą ir socialinį bendravimą.
Tokio draudimo įvedimui Lietuvoje pritariantys asmenys tikisi, kad jis atneš daug naudos. Tyrimai rodo, kad mokyklose, kur telefonai ribojami, mokiniai demonstruoja geresnius akademinius rezultatus, mažiau patiria patyčių internete ir labiau įsitraukia į pamokas. Be to, ribojimai galėtų paskatinti sveikesnį gyvenimo būdą – vietoj ekranų pertraukos būtų skiriamos žaidimams ar pokalbiams, o tai stiprintų vaikų tarpusavio santykius ir fizinį aktyvumą. Specialistai taip pat pabrėžia, kad sumažėjusi priklausomybė nuo technologijų galėtų teigiamai paveikti vaikų psichinę sveikatą.
Tiesa, nors nauda akivaizdi, projektas kelia ir praktinių klausimų. Kaip draudimas bus įgyvendinamas? Ar mokytojai turės konfiskuoti telefonus, ar jie bus laikomi spintelėse? Kai kurie tėvai gali prieštarauti, teigdami, kad telefonai reikalingi saugumui, pavyzdžiui, susisiekti su vaikais po pamokų. Kritikai taip pat abejoja, ar draudimas išspręs gilesnes problemas, tokias kaip nepakankamas vaikų švietimas apie atsakingą technologijų naudojimą.
