Į pagalbą – technologijos, užtrinsiančios pensininkų gimdymo našumą
Galima drąsiai teigti, kad vengrų poros berniuko gimimas – tikra (dar viena) pasaulinį sudrebinusį sensacija[1].
Šis stebuklas tarp begalės „šiuolaikiškų “ piruetų įvyko Londone, rugsėjo 30 d. Ilona Epres čia pat pagimdė savo pačios anūką Daniką. Didelis įvykis laikomas pasaulio rekordu, kadangi nuo pirmojo 60-metės Ilonos gimdymo iki dabartinio praėjo 43 metai, o ankstesnis rekordas, kaip teigiama, priklausė 41 metų „atostogas“ apturėjusiai moteriai. Nieko nelaukus, laiminga (senoji-naujoji) mama Ilona išskrido iš Budapešto į Anglijos sostinę, norėdama pradžiuginti Londone gyvenantį sūnų Zoltaną ir 40-metę dukrą Bernadetą, kuri buvo šiek tiek pasiligojusi.
Tiesa ta, jog per daugelį metų Bernadeta iš viso septynis kartus mėgino savo jėgomis susilaukti vaikelio pagal tam tikrą medicininę programą, jai išleisdama begalę pinigų. Rezultate daugybė implantacijų pasisekimo neatnešė – pastaroji visuomet persileisdavo. Tiesa, kartą ji pati pagimdė vaiką, tačiau, deja, kone iš karto jo neteko, nepaisant to, kad fiziologiškai gydytojams atrodė visiškai sveika. Vargšelei grimztant į depresiją, už miegamojo durų galiausiai pasirodė raukšlėta mama su raugintų kopūstų sriuba.
Motina palaužtai dukrai ir suglebusiai jos gimdai tarė tvirtą „taip“, mat su nepalankia situacija susitaikyti neketino. Pastaroji nieko nelaukus mielai pasisiūlė iškęsti ilgus medicininius tyrimus ir dukros kiaušialąstės bei svainio spermos implantaciją (va čia tai pasiaukojimas), kurie moters kilmės šalyje Vengrijoje nebuvo atliekami dėl amžiaus, tačiau Anglijoje tam nebuvo jokių kliūčių.
Istorija liudija, jog dar devintojo dešimtmečio viduryje viena vaisingumo agentūra nevaisingoms poroms pradėjo siūlyti galimybę sumokėti moteriai, kad ši jų vardu pagimdytų kūdikį. Nepaisant to, kad tai buvo prieštaringai vertinamas žingsnis, sulaukęs intensyvaus žiniasklaidos dėmesio bei pažėręs daug kritikos su tuo susijusiems asmenims, 1985 m. Kim Cotton tapo pirmąja surogatine motina Didžiojoje Britanijoje[2]. Per agentūrą jai buvo mokama už tai, jog ši taptų nėščia, išnešiotų kūdikį bei perduotų jį porai – ne pašo karveliu, žinoma.
Danika – fenomenalus kūdikis su dar fenomenalesne maitinančia močiute
Ilona taip pat pasakojo, jog, laimei, nėštumo metu ji nesusidūrė su jokiomis rimtomis problemomis. Gimdymas praėjo taip sklandžiai, kad ją neva (asmeniškai) pasveikino vienas anglų gydytojas, pasitikdamas nutrūktgalvę šūksniu:
„To mūsų ligoninėje dar nėra buvę! Mama, jums buvo taip lengva, jog nekantriai laukiame sekančio epizodo!“
Nors teiginys galėjo nuskambėti it paraginimas pakartoti seriją sąrėmių dar kartą, pastaroji skaniai iš to pasijuokė pridurdama, esą jos vyriausiajam vaikui jau 43 metai, be jo, ji pagimdė dar tris vaikus ir iš viso (įskaitant naująjį) dabar turi penkis.
Remiantis anglišku gimimo liudijimu, pusantro mėnesio sūnus, vardu Danika iš tiesų teoriškai yra jos. Šiai painiai situacijai pakoreguoti rengiama dukros įvaikinimo deklaracija; kitu atveju gimdyvė būtų registruota ne kaip surogatinė motina, o kaip auklė-motina, ir tai yra didžiulis skirtumas. Ir visgi, lietuviams (ir daugeliui kitų pasauliečių) smalsu, koks jausmas būti nėščiai ir gimdyti 60-ties?
Moteris džiaugiasi iš anksto supakavusi Kalėdinę dovaną, skirtą visai šeimai, tokiu būdu atnešdama didžiulę laimę į namus. I. Epres pridūrė, esą per 9 mėnesių laukimo laikotarpį visada galvojo taip, tarsi ne ji būtų nėščia, o kūdikio „tikroji“ mama. Šiam scenarijui pritarė ir jos dukra, kuri buvo su gimdyve gimdymo kambaryje beveik visą laiką ir nervinosi labiau nei I. Epres. Nurimo tik pamačiusi mažąjį Daniką, apsipildama ašaromis, įsikibusi į dar labiau pražilusią ką tik pagimdžiusią stipruolę.
Džiaugsmą „kvadratu“ įaudrino ir fiziniai kūdikio rodmenys: berniukas gimė sveikas, sverdamas 3,5 kg. Kadangi gimdyvė turėjo daug pieno, iki keturių savaičių pati maitino mažylį, kurį dabar, deja, pamatys tik per kitų metų šventes.
26 metų moteris turi 22 vaikus – tačiau sustoti neketina
Nors Lietuvoje propaguojama neatlygintina kraujo donorystė, o apie surogatinę motinystę vis dar diskutuojama, už spermos donorystę pinigų nesulauksite.
Kiaušinėlių donorystė tuo tarpu leidžiama keliose šalyse, pavyzdžiui, JAV ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat Ispanijoje, Portugalijoje ir netoliese esančiose Čekijoje bei Slovakijoje. Visgi Vengrijoje taisyklės labai griežtos, todėl kiaušinėlių donorystė yra labai ribota: ji galima tik tuo atveju, jei nevaisinga pora turi jaunesnę nei 35 metų amžiaus giminaitę, kuri jau yra pagimdžiusi kūdikį ir sutinka, jog jai būtų paimti kiaušinėliai ir prieš tai būtų taikytas gydymas hormonais.
Tai (kaip ir jokios kitos mums, paprastiems mirtingiesiems, taikomos taisyklės) nesutrukdė 26-erių Kristinai Ozturk iš Gruzijos pristatyti 22 savo vaikus, iš kurių 20 gimė 2020 m., šeimai iki tokio dydžio išaugus vos per vienerius metus[3].
Gruzijoje gyvenanti 26 metų rusų kilmės motina K. Ozturk, padedama surogatinių motinų, iš viso susilaukė 21 vaiko. Jauna mergina sakė, kad su savo vyru milijardieriumi, 58 metų Galipu, jie nori turėti bent 105 vaikus. Paaiškėjo, jog šiuo metu šeimoje yra 20 dvimečių vaikų. Išimtis – pirmasis moters vaikas Viktorija, gimęs 2014 m. iš ankstesnės jos santuokos.
Gražaus (?) bei įspūdingo veisimo rekordo siekimas, kita vertus, nesutrukdė tėvui nueiti klystkeliais: pastarasis dar šiais metais buvo nuteistas kalėti 8 metus už narkotikų laikymą ir pirkimą.
