Gimdos persodinimas gali būti prieinamas jau po kelių metų
Medikai skirtingose pasaulio šalyse jau ne vienerius metus rengiasi istorinei operacijai – gimdos persodinimui. Jeigu tokia operacija būtų sėkminga, tai taptų didžiuliu medicininiu pasiekimu ir daug ką pakeisti galinčia galimybe translytėms moterims.
Šiuo metu bent kelios medikų komandos aktyviai dirba, kad gimdos persodinimas transeksualioms moterims taptų realybe jau per keletą artimiausių metų, tačiau siekiama, kad procedūra būtų prieinama dar anksčiau.
Pavyzdžiui, JAV Ohajo valstijos Klivlendo medikų komanda jau anksčiau pirmoji visoje Šiaurės Amerikoje persodino mirusio donoro gimdą moteriai, gimusiai be gimdos. Jei per artimiausius metus gydytojams pavyks išspręsti transeksualių moterų anatominius sunkumus, po sėkmingos gimdos transplantacijos transeksualios moterys galėtų pastoti ir pagimdyti vaikus[1].
Ekspertai mano, kad kai kuriais atvejais tokioms operacijoms būtų naudojama donoro gimda iš transeksualaus asmens: žmogaus, kuris gimė moterimi ir siekia tapti vyru, todėl nenori turėti gimdos. Dalis medikų mano, kad transeksualė moteris net galėtų pradėti nėštumą su savo prieš lyties keitimą užšaldyta sperma.
Paprastai gimdos transplantacija yra laikina procedūra, nes organas yra pašalinamas po kelerių metų, kad translytei moteriai nereikėtų visą gyvenimą vartoti vaistų, neleidžiančių organizmui atmesti gimdos. Vis tik, kai kurios moterys gali norėti pasilikti persodintą gimdą neribotam laikui.
Pirmą sėkmingą gimdos persodinimą atlikti siekė Indijos chirurgas
Dar praėjusiais metais Indijoje, Naujajame Delyje gyvenantis chirurgas Narendra Kaushikas pranešė ketinantis atlikti gimdos persodinimo operaciją.
„Kiekviena transeksualė nori būti kuo moteriškesnė. Tai apima ir buvimą motina. Kelias į tai yra gimdos transplantacija, tokia pati kaip inksto ar bet kurio kito organo transplantacija“, – kalbėjo gydytojas[2].
Vis dėlto, ar chirurgas iš tiesų bandė atlikti šią operaciją ir kaip ji galimai baigėsi, informacijos nėra. Vienintelis gimdos translytei moteriai persodinimo atvejis buvo užfiksuotas 1931 m. Tuomet translytei danų menininkei Lili Elbe buvo persodinta gimda, tačiau po kelių mėnesių ji mirė dėl komplikacijų.
Tuo tarpu pirmasis sėkmingas gimdymas persodinus gimdą įvyko Švedijoje 2014 m. Tuomet 36 metų moteriai, kuri gimė be gimdos ir vėliau sulaukė gimdos persodinimo operacijos, gimė sveikas berniukas[3].
Moteriai gimdą paaukojo jos 60 m. draugė, kuri jau buvo išgyvenusi menopauzę. Praėjus vos metams po transplantacijos, gydytojai nusprendė, kad atėjo tinkamas metas implantuoti vieną iš anksčiau užšaldytų poros embrionų. Procedūra puikiai pavyko, moteris pastojo ir sėkmingai išnešiojo mažylį.
Gimdos persodinimas kelia rimtas etines dilemas
Nors gimdos persodinimas netolimoje ateityje gali tapti visiškai įprasta organo persodinimo procedūra, tiek ekspertai, tiek ir visuomenė vis dar neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu.
JAV Templio universiteto plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos komanda teigia, kad gimdos persodinimas transeksualėms pacientėms jau netrukus taps realybe, o tai savaime taps didžiuliu medicininiu, teisiniu ir etiniu iššūkiu. Jau dabar dalis visuomenės teigia, kad gimdos persodinimas yra biologinis eksperimentas.
Bioetikė Gvendolyn Quinn teigia, kad translytės moterys nusipelno vienodų galimybių naudotis kitoms moterims siūloma medicinine procedūra, tačiau žvelgiant iš filosofinės ir feministinės pusės, ekspertė mano, kad gimdos persodinimas kelia pagrįstų nerimastingų klausimų.
„Gydymas, kuriuo keičiama lytis, nepadaro jūsų genetiškai moterimi. Jūs vis dar esate XY, o ne XX“, – teigia bioetikos ekspertė.
Jungtinės Karalystės Lankasterio universiteto mokslininkai Stephenas Wilkinsonas ir Nicola Williams jau kelerius metus tyrinėja etines žmogaus reprodukcijos puses.
„Kai translytės moterys galės naudotis gimdos transplantacijos paslaugomis, kils daugybė klinikinių ir mokslinių klausimų ir bus daugybė priežasčių būti atsargiems, kai tai bus taikoma kitai bendruomenei, ypač kai tai net nebuvo taikoma klinikinėje praktikoje arba viskas vyko gana ribotoje mokslinių tyrimų aplinkoje. Neabejotinai yra lygybės klausimas, dėl kurio galima svarstyti gimdos transplantaciją transeksualėms moterims. Tačiau taip pat yra hormoninių ir anatominių priežasčių, kurios reiškia, kad šios procedūros nebus galima tiesiogiai pritaikyti visai transseksualų populiacijai“, – teigia mokslininkai[4].
Deakino universiteto bioetikos specialistė, daktarė Evie Kendal teigia, kad visos transplantacijos ir operacijos yra rizikingos, tačiau šiuo atveju nėra tvirto pateisinimo joms, kaip, pavyzdžiui, gyvybę gelbstinčių transplantacijų atveju.
Bioetikos ekspertai pabrėžia, kad tiek surogatinė motinystė, tiek ir gimdos transplantacija išaukština biologinę ir genetinę motinystę, naudojant kitų moterų kūnus. Ateityje, jei gimdos persodinimas taptų toks populiarus kaip surogatinė motinystė, šiai procedūrai, tikėtina, taip pat būtų pasitelkiamos neturtingos, neprivilegijuotos moterys, turtingesnių translyčių moterų poreikiams tenkinti.
Daugeliui ekspertų nerimą kelia ir potencialių gimdos donorių teisės.
„Man nerimą kelia spaudimas, kuris gali būti daromas, tarkime, motinai ar seseriai, kad ji paaukotų savo gimdą seseriai ar dukrai, kuri desperatiškai nori pastoti. Nors toks spaudimas jau daromas visiems gyviems donorams. Žinome, kad moterys patiria socialinį spaudimą būti mažiau savanaudiškomis ir kad daugiau motinų aukoja savo inkstus vaikams nei tėvai“, – sako daktarė E. Kendal[5].
