Liepos 6-oji – istorikų apskaičiuota, o ne kronikose įrašyta data
Kasmet liepos 6-ąją Lietuvoje minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Daugeliui ši šventė pirmiausia asocijuojasi su vieninteliu Lietuvos karaliumi, koncertais miestų aikštėse ir 21 valandą skambančia „Tautiška giesme“. Tačiau už šių tradicijų slypi kur kas daugiau įdomių istorinių detalių, apie kurias žino ne kiekvienas.
Nors šiandien niekam nekyla abejonių, kad Valstybės diena minima liepos 6-ąją, iš tikrųjų XIII amžiaus kronikose tiksli Mindaugo karūnavimo diena nėra įrašyta[1].
Datą beveik po 740 metų apskaičiavo vienas žymiausių Lietuvos istorikų prof. Edvardas Gudavičius. Analizuodamas popiežiaus dokumentus, Livonijos ordino aktus ir kitus istorinius šaltinius, jis padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina karūnavimo diena yra būtent 1253 metų liepos 6-oji.
Ši mokslinė rekonstrukcija buvo pripažinta valstybės mastu – būtent todėl šiandien Valstybės dieną švenčiame liepos 6-ąją.
Mindaugas – vienintelis Lietuvos valdovas, oficialiai tapęs karaliumi
Lietuvos istorijoje netrūksta garsių valdovų – Gedimino, Algirdo, Kęstučio ar Vytauto Didžiojo. Vis dėlto nė vienas jų nebuvo oficialiai karūnuotas Lietuvos karaliumi[2].
Mindaugas išlieka vienintelis valdovas, gavęs popiežiaus pripažintą karaliaus titulą. Jo karūnavimas reiškė ne tik asmeninį statusą – tuo metu Lietuva tapo tarptautiniu mastu pripažinta krikščioniška karalyste ir buvo įtraukta į to meto Europos politinę sistemą.
Istorikai pabrėžia, kad būtent šis įvykis žymi Lietuvos valstybingumo pradžią tarptautinėje erdvėje.
Garsiausia Mindauginių tradicija atsirado vos prieš keliolika metų
Šiandien sunku įsivaizduoti Liepos 6-ąją be 21 valandą giedamos „Tautiškos giesmės“. Tačiau ši tradicija nėra sena[3].
Ji gimė 2009 metais, kai Lietuva minėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tuomet viso pasaulio lietuviai pirmą kartą buvo pakviesti vienu metu sugiedoti valstybės himną. Idėja sulaukė didžiulio palaikymo ir tapo kasmetine tradicija.
Šiandien himnas tuo pačiu metu skamba ne tik Lietuvoje, bet ir dešimtyse pasaulio valstybių – nuo Australijos iki JAV. Dėl laiko juostų skirtumų kai kur jis giedamas dar dieną, o kitur – jau kitą rytą.
Niekas tiksliai nežino, kur buvo karūnuotas Mindaugas
Vienas didžiausių Lietuvos istorijos klausimų iki šiol lieka neatsakytas – kur tiksliai įvyko karūnavimo ceremonija[4].
Per daugelį metų istorikai yra iškėlę įvairias versijas. Dažniausiai minimi Kernavė, Vilnius ar Naugardukas (dabartinėje Baltarusijoje), tačiau nė viena hipotezė nėra galutinai įrodyta.
Taip nutiko todėl, kad XIII amžiaus šaltinių apie Mindaugo valdymą išliko labai mažai. Net svarbiausi to meto metraščiai dažnai nepateikia nei tikslių datų, nei vietų.
Tai reiškia, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių iki šiol tebėra apgaubtas paslapties.
Mindauginės oficialia valstybės švente tapo tik atkūrus nepriklausomybę
Nors Mindaugo karūnavimas įvyko dar 1253 metais, Valstybės diena oficialiai įteisinta tik 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Tuomet buvo nuspręsta, kad Lietuvos valstybingumą simbolizuos ne tik XX amžiaus datos – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, bet ir gerokai senesnė valstybės istorija.
Todėl šiandien Liepos 6-oji primena ne vien viduramžių valdovą. Ji simbolizuoja beveik aštuonis šimtmečius skaičiuojančią Lietuvos valstybingumo tradiciją.
Daugiau nei istorijos pamoka
Mindauginės šiandien yra viena iš nedaugelio valstybinių švenčių, kurioje istorija susilieja su gyva tradicija. Dieną visoje Lietuvoje vyksta koncertai, istorinės rekonstrukcijos ir iškilmės, o vakare tūkstančius žmonių suvienija „Tautiška giesmė“.
Galbūt todėl Liepos 6-oji išsiskiria iš kitų valstybinių datų – ji ne tik primena praeitį, bet ir kasmet sukuria naują bendrystės akimirką. Nesvarbu, ar himnas giedamas Vilniaus Katedros aikštėje, ant piliakalnio mažame miestelyje, ar kitame pasaulio krašte gyvenančių lietuvių bendruomenėje, bent kelioms minutėms visi tampa vienos istorijos dalimi.
