ES vadovai Briuselyje pradėjo kovą dėl 2028–2034 m. bendro biudžeto
Europos Sąjungos vadovai Briuselyje pradėjo vienas sunkiausių artimiausių metų derybų – dėl kito septynerių metų ES biudžeto. Europos Komisijos pasiūlymas numato beveik 2 trln. eurų 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą, tačiau valstybės narės jau aiškiai pasidalijo į dvi stovyklas: vienos nenori mokėti daugiau, kitos perspėja, kad dabartinių pinigų neužteks naujiems iššūkiams.
„Euronews“ nurodo, kad ginčas prasideda tuo metu, kai ES vienu metu turi finansuoti senus ir naujus prioritetus. Žemės ūkis, sanglaudos politika, regioninė parama ir infrastruktūra išlieka jautrios temos neturtingesnėms bei žemdirbiškesnėms valstybėms. Tuo pat metu karas Ukrainoje, gynybos pramonė, migracija, energetika, technologinė konkurencija su Kinija ir JAV bei inovacijų finansavimas reikalauja vis daugiau bendrų lėšų.
Oficiali Europos Vadovų Tarybos darbotvarkė rodo, kad biudžeto klausimas Briuselyje aptariamas kartu su Ukraina, Artimųjų Rytų padėtimi, konkurencingumu, Europos gynyba, migracija ir narkotikų problema. Tai svarbu, nes biudžetas nebėra vien finansų lentelė. Jis tampa atsakymu į klausimą, ar ES iš tikrųjų gali finansuoti savo geopolitines ambicijas.
Komisijos beveik 2 trln. eurų pasiūlymas turėtų finansuoti senus ir naujus prioritetus
Europos Komisija 2025 m. pateikė pasiūlymą dėl 2028–2034 m. biudžeto, kurio dydis siektų apie 1,98 trln. eurų einamosiomis kainomis. Komisijos dokumentuose šis paketas pristatomas kaip lankstesnis, paprastesnis ir labiau nukreiptas į politinius ES prioritetus. Jis turėtų apimti tradicines išlaidas, bet kartu daugiau dėmesio skirti saugumui, konkurencingumui, inovacijoms ir krizių valdymui.
Pagal Komisijos logiką, ES biudžetas turi finansuoti tai, ko atskiros valstybės negali efektyviai padaryti vienos. Tai reiškia investicijas į bendrąją rinką, mokslą, pramonę, sienų apsaugą, gynybos pajėgumus, energetikos jungtis, skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą išorės spaudimui. Tokia kryptis atspindi pasikeitusią Europą po Rusijos invazijos į Ukrainą ir didėjančios technologinės konkurencijos su Kinija bei JAV.
Tačiau didelis biudžetas automatiškai nereiškia lengvesnio susitarimo. Kiekviena valstybė skaičiuoja, kiek įmokės ir kiek gaus atgal. Turtingesnės šalys, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau nei iš jo gauna, siekia mažinti bendrą sumą arba griežčiau nukreipti pinigus į modernizaciją. Paramos gavėjos nori apsaugoti sanglaudos ir žemės ūkio fondus, kurie daugeliui regionų tebėra vienas svarbiausių investicijų šaltinių.
Kipro kompromisas siūlo 2 proc. mažinimą, bet nepatenkino nė vienos pusės
Kipro pirmininkavimas ES Tarybai pasiūlė derybinį kompromisą, kuriuo bendras 2028–2034 m. biudžetas būtų sumažintas maždaug 2 proc., palyginti su Komisijos pasiūlymu. „Reuters“ nurodo, kad šis dokumentas turėjo pradėti realias 27 valstybių narių derybas ir parodyti, kur gali būti galimas politinis balansas.
Kipro dokumentas siūlo mažesnį nei Komisija planavo išlaidų augimą gynybai ir konkurencingumui, bet kiek labiau saugo tradicines sritis – žemės ūkį ir regioninę paramą. Toks sprendimas turėjo nuraminti valstybes, kurios baiminasi, kad naujos geopolitinės ambicijos bus finansuojamos senųjų fondų sąskaita. Vis dėlto jis iš karto sulaukė kritikos iš abiejų pusių.
Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas „Reuters“ sakė, kad toks pasiūlymas jo šaliai yra nepriimtinas, nes nepakankamai modernizuoja ES išlaidas ir per mažai orientuojasi į gynybą bei konkurencingumą. Europos Parlamento biudžeto pranešėjas Siegfriedas Mureșanas kritikavo priešingai – jo teigimu, 2 proc. mažinimas siunčia klaidingą signalą, tarsi Europos iššūkiams reikėtų mažiau veiksmų, o ne daugiau.
Turtingesnės valstybės nenori būti „bankomatu“, o paramos gavėjos bijo prarasti investicijas
Derybose ryškėja klasikinė ES biudžeto takoskyra. Turtingesnės valstybės, tarp jų Austrija, Nyderlandai ir Švedija, nenori, kad bendras biudžetas augtų be aiškaus efektyvumo ir prioritetų peržiūrėjimo. „Financial Times“ citavo Austrijos kanclerį Christianą Stockerį, perspėjusį, kad grynosios mokėtojos neturi būti traktuojamos kaip „bankomatas“.
Ši pozicija grindžiama paprasta politine logika. Vyriausybėms, kurios namuose susiduria su savo biudžeto spaudimu, sunku rinkėjams aiškinti, kodėl jos turėtų didinti įmokas į ES biudžetą. Ypač tada, kai dalis lėšų toliau keliauja tradicinėms sritims, kurios, grynųjų mokėtojų akimis, nepakankamai padeda Europai pasiruošti gynybos, technologijų ir pramonės konkurencijai.
Kita pusė mato kitą riziką. Pietų ir Rytų Europos valstybės, taip pat šalys, kurioms svarbi žemės ūkio ar sanglaudos parama, perspėja, kad per dideli kirpimai gali palikti regionus be svarbių investicijų. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas, „Reuters“ duomenimis, Kipro kompromisą laikė per mažu ir nepakankamai atsižvelgiančiu į infliaciją bei naujus poreikius.
Nauji ES pajamų šaltiniai tampa neišvengiama derybų dalimi
Kadangi valstybės narės nenori smarkiai didinti nacionalinių įmokų, Briuselyje vis garsiau kalbama apie naujus ES nuosavus išteklius. „Reuters“ nurodo, kad tarp svarstomų variantų yra pajamos iš anglies taršos leidimų, e. atliekų nesurinkimo mokestis, tabako akcizų dalis, skaitmeninių paslaugų mokesčiai, kriptoturto pelno apmokestinimas ir turto mokesčio elementai.
Šie pasiūlymai politiškai jautrūs, nes jie reikštų didesnį tiesioginį ES finansinį vaidmenį. Valstybės narės iki šiol labai saugojo savo teisę rinkti mokesčius, todėl nauji ES pajamų šaltiniai gali sukelti pasipriešinimą. Kita vertus, be jų bendras biudžetas toliau priklausys nuo nacionalinių įnašų, o tai kiekvieną septynerių metų derybų ciklą paverčia sunkia kova tarp mokėtojų ir gavėjų.
Papildomą spaudimą kelia ir pandemijos atsigavimo fondo skolos. ES nuo 2028 m. turės pradėti grąžinti dideles „NextGenerationEU“ paskolų sumas, todėl biudžetas turės finansuoti ne tik naujus prioritetus, bet ir anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Tai mažina erdvę paprastam sprendimui: daugiau pinigų visiems be naujų pajamų šaltinių.
Gynyba, konkurencingumas ir Ukraina keičia senąją ES biudžeto logiką
Seniau ES biudžeto ginčai daugiausia sukosi apie dvi dideles išlaidų sritis – žemės ūkį ir sanglaudą. Šios sritys tebėra svarbios, bet 2028–2034 m. derybose jos jau nebėra vienintelė ašis. Karas Ukrainoje, NATO spaudimas Europai daugiau investuoti į gynybą, priklausomybė nuo kritinių žaliavų, Kinijos pramoninis spaudimas ir technologinis atsilikimas kuria naują pinigų žemėlapį.
Europos konkurencingumo fondas yra vienas ryškiausių naujos logikos pavyzdžių. ES Taryba jau priėmė dalinę derybinę poziciją dėl šio fondo, kuris turėtų padėti mažinti inovacijų spragą, priklausomybes ir stiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą. Tai rodo, kad dalis valstybių supranta poreikį daugiau investuoti į pramonę, DI, energetiką, gynybos technologijas ir strategines grandines.
Ukrainos klausimas biudžeto derybas dar labiau apsunkina. Jei karas tęsis, ES reikės ilgalaikio finansavimo karinei, finansinei, energetinei ir atstatymo paramai. Jei Ukraina judės narystės link, ateityje reikės dar didesnių struktūrinių ir politinių pinigų. Todėl ginčas dėl 2028–2034 m. biudžeto iš dalies yra ir ginčas dėl to, ar ES ruošiasi Ukrainą laikyti laikinu krizių projektu, ar būsima Sąjungos nare.
Galutinis susitarimas turės būti vienbalsis, todėl derybos gali užsitęsti
ES daugiametis biudžetas turi būti patvirtintas vienbalsiai visų 27 valstybių narių ir gauti Europos Parlamento pritarimą. Tai reiškia, kad net viena valstybė gali blokuoti galutinį susitarimą, jei manys, kad jos interesai nepakankamai apsaugoti. Tokia procedūra beveik garantuoja ilgą derybų maratoną.
„Reuters“ nurodo, kad formaliai susitarimas turi būti pasiektas iki 2027 m. pabaigos, tačiau dėl artėjančių nacionalinių rinkimų keliuose ES kraštuose lyderiai norėtų susitarti anksčiau – iki 2026 m. pabaigos. Tai ambicingas tikslas, nes šiuo metu valstybės nesutaria nei dėl bendros sumos, nei dėl prioritetų, nei dėl naujų pajamų šaltinių.
Europos Parlamentas jau anksčiau balsavo už didesnį biudžetą – apie 1,38 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, o Komisijos pasiūlymas siekia 1,26 proc. Tai reiškia, kad net jei valstybės narės susitartų dėl mažesnio kompromiso, Parlamentas gali reikalauti daugiau pinigų gynybai, konkurencingumui, žemės ūkiui ir regionams. Galutinė suma greičiausiai bus politinis kompromisas tarp mažinimo ir naujų ambicijų finansavimo.
Biudžeto kova parodys, ar ES gali mokėti už savo geopolitinius pažadus
Šios derybos yra daugiau nei eilinis ginčas dėl ES išlaidų lentelės. Jos parodys, ar Europa pasirengusi finansuoti savo saugumą, pramonę, technologinį savarankiškumą ir paramą Ukrainai. Pastaraisiais metais ES daug kalbėjo apie strateginę autonomiją, atsparumą ir geopolitinę atsakomybę, tačiau šios sąvokos lieka tuščios, jei nėra įrašytos biudžete.
Turtingesnės valstybės teisėtai klausia, ar kiekvienas papildomas euras bus panaudotas efektyviai. Paramos gavėjos teisėtai perspėja, kad staigus tradicinių fondų mažinimas gali padidinti atotrūkį tarp regionų ir silpninti bendrąją rinką. Tarp šių dviejų pozicijų Briuselis turės rasti sprendimą, kuris nesugriautų senosios ES solidarumo logikos, bet leistų finansuoti naują saugumo realybę.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar beveik 2 trln. eurų biudžetas taps Europos atsaku į pavojingesnį pasaulį, ar dar viena ilga kova dėl to, kas moka ir kas gauna. Kol kas aišku tik viena: pinigų mūšis prasidėjo, o šį kartą ant stalo guli ne vien subsidijos ir fondai. Ant stalo guli klausimas, kokia Europa nori būti 2030-aisiais – priklausoma nuo kitų ar gebanti pati finansuoti savo gynybą, ekonomiką ir politinį svorį.
Šaltiniai
Euronews. (2026). EU leaders to hold talks on common budget at Brussels summit as battle for cash begins
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/19/eu-leaders-to-hold-talks-on-common-budget-at-brussels-summit-as-battle-for-cash-begins
European Council / Council of the European Union. (2026). European Council, 18–19 June 2026
https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/european-council/2026/06/18-19/
European Council / Council of the European Union. (2026). The EU’s long-term budget for 2028–2034
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/the-eu-s-long-term-budget-2028-2034/
European Commission. (2026). EU budget 2028–2034
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/long-term-eu-budget/eu-budget-2028-2034_en
Reuters. (2026). EU leaders to clash over bloc’s next 7-year budget, seek new revenue sources
https://www.reuters.com/business/eu-leaders-clash-over-blocs-next-7-year-budget-seek-new-revenue-sources-2026-06-19/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia aktualias temas ir patarimus, kaip pasirinkti tinkamą informaciją, kas yra svarbu paprastam skaitytojui. Jis yra aiškus ir suprantamas, todėl vertas publikavimo.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją ir skatina kritinį mąstymą apie informacijos šaltinius, kas atitinka etikos normas. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbias temas, tokias kaip klimato kaita ir socialinė nelygybė, kurios šiuo metu yra diskutuojamos visuomenėje. Be to, jis suteikia naudingų patarimų, kaip pasirinkti patikimą informaciją, kas yra svarbu šiuolaikiniame informacijos sraute.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie aktualias temas ir informacijos šaltinius, kas gali padėti skaitytojams geriau suprasti pasaulį ir priimti informuotus sprendimus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie aktualias temas ir informacijos šaltinius, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
