M. Zuckerbergas prisiekusiesiems pripažino lėtą pažangą, bet atmetė kaltinimus dėl sąmoningo žalos skatinimo
„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas Los Andželo teisme pripažino, kad bendrovė galėjo greičiau imtis veiksmų nustatant per jaunus „Instagram“ vartotojus. „Visada norėčiau, kad būtume tai pasiekę anksčiau“, – sakė jis, atsakydamas į klausimus apie tai, ar platforma pakankamai efektyviai užtikrino, kad ja nesinaudotų vaikai iki 13 metų.
Tačiau tuo pat metu milijardierius griežtai atmetė kaltinimus, jog „Meta“ sąmoningai kūrė „Instagram“ taip, kad skatintų vaikų priklausomybę. Susidūręs su ieškovės advokato Marko Laniero spaudimu, jis ne kartą kartojo: „Jūs iškraipote tai, ką sakau“ ir „Tai visai ne tai, ką turiu omenyje.“
Byla, kurioje taip pat minima „Google“ valdoma „YouTube“, laikoma precedentine – ji gali nulemti tūkstančių panašių ieškinių JAV ateitį. Ieškovė – dabar 20-metė Kalifornijos gyventoja, teisme įvardijama inicialais K.G.M., – teigia pradėjusi naudotis „YouTube“ būdama šešerių, „Instagram“ – devynerių, o vėliau ir kitomis platformomis, ir kad tai prisidėjo prie depresijos, kūno įvaizdžio problemų bei savižudiškų minčių.
Vidaus dokumentai atskleidė diskusijas apie vaikų pritraukimą ir jų laiką programėlėje
Teismo metu prisiekusiesiems buvo parodyti vidiniai „Meta“ dokumentai ir elektroniniai laiškai, kuriuose aptariamas jaunų vartotojų įsitraukimas. Viename 2015 metų dokumente teigiama, kad apie 30 proc. 10–12 metų vaikų JAV naudojosi „Instagram“. Kitame – kalbama apie tikslą didinti laiką, kurį platformoje praleidžia jauni vartotojai.
Advokatas M. Lanieras citavo ir 2018 metų dokumentą, kuriame buvo rašoma: „Jei norime laimėti su paaugliais, turime juos pritraukti dar prieš tai.“ Tai, jo teigimu, prieštarauja viešai deklaruojamai politikai neleisti jaunesniems nei 13 metų asmenims registruotis.
Zuckerbergas atsakė, kad „anksčiau turėjome tikslų, susijusių su laiku“, tačiau bendrovės esmė visada buvusi „kurti naudingas paslaugas, padedančias žmonėms bendrauti su jiems rūpimais asmenimis ir pažinti pasaulį“. Jis taip pat pabrėžė, kad daugelis vaikų meluoja apie savo amžių, o amžiaus ribojimų užtikrinimas yra „labai sudėtingas“.
Teisme buvo aptarti ir vadinamieji „grožio filtrai“, kuriuos ieškovės teisininkai įvardijo kaip veiksnį, prisidėjusį prie kūno dismorfijos. Zuckerbergas sakė, kad visiškas jų pašalinimas būtų „pernelyg globėjiška“, todėl pasirinktas kompromisas – leisti naudoti, bet nerekomenduoti.
Sprendimas gali pakeisti socialinių tinklų atsakomybės ribas ir 1600 bylų baigtį
Byla svarbi ne tik dėl galimos finansinės atsakomybės. Ji gali paveikti tai, kaip JAV teismai vertins socialinių tinklų platformas – ar jos laikytinos tik tarpininkais, ar ir produktais, kurių dizainas gali būti laikomas žalingu.
Iki šiol technologijų bendroves plačiai saugojo 1996 metų Komunikacijų padorumo įstatymo 230-asis straipsnis, suteikiantis beveik visišką imunitetą dėl vartotojų kuriamo turinio. Tačiau šioje byloje ieškovai koncentruojasi ne į turinį, o į programėlių dizainą, algoritmus, personalizavimą ir funkcijas, tokias kaip „begalinis slinkimas“ ar automatinis vaizdo įrašų paleidimas.
„Meta“ atstovai teisme pabrėžė, kad nėra mokslinio sutarimo, jog socialiniai tinklai yra tiesioginė jaunimo psichikos problemų priežastis. Jie teigė, kad ieškovės sunkumai susiję ir su kitais gyvenimo veiksniais. „Jei žmonės jaučia, kad jų patirtis nėra gera, kodėl jie toliau naudotų produktą?“ – retoriškai klausė Zuckerbergas.
Procesas turėtų trukti kelias savaites. Prisiekusieji turės nuspręsti, ar „Instagram“ buvo esminis veiksnys ieškovės psichikos sveikatos problemoms, ir ar socialinių tinklų milžinės gali būti laikomos teisiškai atsakingomis už tokio pobūdžio žalą. Nuo šio sprendimo gali priklausyti ir daugiau nei 1 600 panašių bylų likimas JAV teismuose.
