Žodžio šeimininkai konservatoriai: patys davė žodį atsistatydinti, patys ir atsiėmė

Ingrida Šimonytė, pažadėjusi atsistatydinti, „leido sau per daug“

Antradienį buvo lemtinga diena Lietuvos Seimui ir Vyriausybei – vyko balsavimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, kuriuos inicijavo valdančiosios konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Seimas nusprendė, kad pirmalaikių rinkimų nebus, vienybės stigo ir konservatorių gretose – trečdalis jų nesutiko su pirmalaikiais rinkimais ir partijos lyderio kalbomis, kad valdžiai reikalinga perkrova. O gal Seimūnai balsavo prieš, nes norėjo Vyriausybės atsistatydinimo? Juk tokį pažadą jie ir visa tauta turėjo iš Ingridos Šimonytės. Bet… kaip gana dažnai nutinka, ėmė ir pakeitė nuomonę politikė, pažadas liko neištesėtas, seimūnai ir piliečiai dabar sėkmingai jaučiasi apgauti. Pavirpino orą, ir dirba visi toliau, lyg niekur nieko.

„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save,tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – anksčiau yra sakiusi I. Šimonytė^[1].

Bet po balsavimo, kai iš tiesų atėjo laikas pildyti pažadus, ji bailiai pasislėpė už partijos prezidiumo. Esą – ji viena negali nuspręsti nebedirbti. Turi kažkas iš šono jai tai pasakyti.

„Turbūt pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau. Bet prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šitą klausimą, tai prezidiumas šitą klausimą svarstys“, – antradienį Seime jau sakė ministrė pirmininkė^[2].

G. Landsbergis: kalti arba visi, arba nei vienas

Tuo tarpu balsavimo dieną G. Landsbergis vartėsi iš situacijos, it slidus ungurys. Vienu metu jis net pareiškė, kad arba kalta visa valdžia Lietuvoje, arba nei vienas. Aišku, o kas belieka, kai keturi iš keturiolikos ministrų paaiškėjo esantys susitepę „čekučių“ skandale. Skandale yra ir susitepusių Seimo narių, bet, bent jau dabartiniais duomenimis, vienetai iš 141. Buvę tarybos nariais yra daugiau, kaip pusšimtis, tačiau kol kas ne visi jie figūruoja „čekučių“ skandale.

„Kai jūs kalbate apie sistemos perkrovimą, gal reikėtų pradėti galvoti nuo savęs. Jūs esate partijos lyderis, ir jūsų partijos atstovų yra daug šiame kontekste. 

Bet man rodos, kad tai tėra pretekstas. Jūs vadovaujate partijai, kurios vienas iš kandidatų ėjo su lozungu, kad „meras be cirkų“. Šis sprendimas man primena cirką.

Kalbate apie sistemos perkrovimas, tam reikia pagrindo, reikia, kad darbas Seime strigtų. Pastarųjų 2 sav. veiksmai rodo, kad jokios krizės Seime nėra. Darbas vyksta sklandžiai, o vyksta drebinimas sistemos kažkokiais cirkais. Kur ta krizė Seime, kad jam reikia persikrauti?“, – bandė išsiaiškinti darbietis Viktoras Fiodorovas.

Konservatorių lyderis pareiškė manantis, kad „taip vadinama neskaidrumo krizė“ yra pagrindas sistemos perkrovimui.

„Arba sistemoje nėra kaltų, arba visuotinė, visų bendra atsakomybė. Jei Seimas apsisprendžia, kad perkrovimas jam nebūtinas, vienintelis arbitras yra teisėsauga“, – sakė G. Lansbergis^[3]. 

Susirinko į paslaptingą koalicijos posėdį

Seimui nesutikus, kad prisidirbusius valdančiuosius gelbėti reikėtų išankstiniais Seimo rinkimais, valdančioji koalicija greitai suorganizavo susitarimą. Susitikimas buvo suorganizuotas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nors apie jį viešose politikų darbotvarkėse neskelbta.

Paslaptį valdantieji bandė išlaikyti ir toliau – visuomenei jie nematė reikalo aiškinti, apie ką buvo kalbama po nepavykusio bandymo išvaikyti šalies valdžią.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai Eltą informavo, kad susitikimo metu konservatoriai buvo raginami kaip galima greičiau šaukti partijos prezidiumą ir išspręsti klausimą dėl I. Šimonytės ateities Vyriausybėje^[4].

Panašu, kad jau ir koalicijos partneriams tokie konservatorių išsišokimai baigia išlįsti per gerklę. 

G. Nausėda apie konservatorių cirkus: senelis liepė susirinkti žaislus

Ar gali būti, kad I. Šimonytė išsigando pati savęs po to, kai konservatorių partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis paviešino savo laišką visiems partijos skyriams, kuriame ragino nustoti išsidirbinėti ir toliau dirbti. 

„Svarbiausiosios, pakankamai išmintingos ir darbingos posąjūdinės partijos ritualinis susideginimas rinkos aikštėje, tikintis tuo atpirkti visuotinę nuodėmę, nepadės Lietuvai staigiuoju būdu, tik pablogins padėtį. Džiugins mūsų nedraugus. Gavusieji piliečių mandatą dirbti bendram tautos reikalui turi dirbti.

Politechnologiniai argumentai – darom, kaip dabartinėje padėtyje atrodo mums naudingiau – netikęs kampas. Ne mūsų“, – savo socialiniame tinkle laišką, skirtą visiems partijos skyriams, paviešino V. Landsbergis^[5].

Šalies vadovas Gitanas Nausėda neslėpė sarkazmo, vertindamas tokias valdančiųjų oro drebinimo akcijas.

„Tai vaikų darželio žaidimas. Atėjo senelis, liepė susirinkti žaislus. Ir dabar nežinau, ką jie darys toliau“, – įvertino G.Nausėda^[6].

Visuomenė pakraupusi: politiniai viražai „žemiau plintuso“

Visuomenės reakcija taip pat negailestinga. Tiek eiliniai piliečiai, tiek politologai ir visuomenės veikėjai jau kartais net su atvira patyčia žiūri į tai, kas vyko su konservatoriais šiuo metu. Jų retorika, kaip tampa įprasta, tik pakurstė pyktį ir nusivylimą.

„Neatsirado net gebėjimo įgyvendinti elementarius pažadus. Iš politinės lyderystės beliko pastangos neišsiskirti iš minios ir piršto rodymas į kitą asmenį ar instituciją“, – situaciją komentavo politologas Ainius Lašas^[7].

Žurnalistas Rimvydas Valatka negailėjo dar griežtesnių žodžių.

„Iš didelio konservatorių vado užmojo su pirmalaikiais rinkimais išėjo plerpiantis pššš. Vaikai, mėgstat matematiką, nemėgstat, o skaičiuoti prieš ką nors pradedant reikia. Balsus prieš norėdamas paleisti Seimą reikia skaičiuoti iki, o ne po. Jei pats su skaičiais nelabai, mokytesnio paprašyk. O dabar paskubėjo – ir savus, ir svetimus prajuokino“,– rašo jis^[8].