
Teisingumo ministerija skelbia partijų duomenis
Nors nuo praėjusių Seimo rinkimų nepraėjo nei trys metai, tačiau Lietuvą valdančią konservatorių partiją paliko itin daug narių- bene trys tūkstančiai. Gerais rezultatais negali pasigirti ir save opozicine laikanti socialdemokratų partija, kurią paliko apie du tūkstančiai narių. Tai akivaizdus smūgis šioms partijoms reiškiantis vis mažesnį bendraminčių palaikymą.
Teisingumo ministerijos skelbiami partijų duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 23 veikiančios partijos, kurioms priklauso 95 358 nariai. Visgi pastarųjų metų duomenys rodo, kad didžiųjų politinių partijų narių skaičius – mažėja.
„2023 m. spalio 1 d. duomenys rodo, jog šių metų pabaigoje bendras partijų narių skaičius yra 95 358. Tai – mažiausias partijoms priklausančių asmenų skaičius nuo pat 2014-ųjų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad iš 23 prievolę duomenis pateikti turinčių politinių partijų, tai padarė 21“, – informavo Teisingumo ministerija.
Narių skaičiaus nepateikė politinės partijos „Drąsos kelias“ bei „Lietuvos sąrašas“. Pastaroji partija šios informacijos nepateikė jau antrąkart, todėl jai gresia likvidavimas, atkreipia dėmesį ministerija.
„Jeigu politinė organizacija vienus metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą“, – informuoja Teisingumo ministerija.
Didžiausius partiečių praradimus skaičiuoja konservatoriai
Konservatoriai kas pusę metų gauna beveik milijoną dotacijos (812 tūkst. eur.) iš mokesčių mokėtojų pinigų, tai pati didžiausia suma iš visų partijų[1]. Tačiau akivaizdu, kad nei valdžios pozicijos nei gausus partijos finansavimas nepadeda konservatoriams išlaikyti narius, partija vien per praėjusius metus neteko beveik dviejų tūkstančių narių.
Didžiausia šalies partija išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), šiuo metu turinti 14 366 narių. Visgi partija, 2020 metų rinkimuose į Seimą dalyvavo turėdama 16 759 narius, taigi maždaug 2 tūkst. partiečių daugiau nei dabar, per pastaruosius metus prarado 173 narius.
Antroje vietoje, vertinant partiečių gausą, yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriai priklauso 11 133 nariai. Ši politinė jėga praėjusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo turėdama 13 772 narius, tai yra 2,6 tūkst. daugiau nei dabar. Tuo tarpu per pastaruosius metus partiečių skaičius sumažėjo beveik 1,7 tūkst.
Trečia didžiausia partija yra Darbo partija, deklaravusi 9357 narius, ketvirta – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su 6775 nariais, penktas – Liberalų sąjūdis, deklaravęs 6708 narius.
Toliau rikiuojasi Lietuvos regionų partija (5904), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4210), partija Lietuva – visų (4108), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (3746), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) (3746), Laisvės partija (3181), „Kartu su Vyčiu“ politinė partija (2735), Krikščionių sąjunga (2378), Lietuvos liaudies partija (2350), Lietuvos žaliųjų partija (2291), Politinė partija „Profesinių sąjungų centras“ (2207), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (2072), Žemaičių partija (2013), Nacionalinis susivienijimas (2010), Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva) (2009).
Likviduojamos keturios partijos
Dar trys partijos yra likviduojamos jų pačių sprendimu: Lietuvos politinių kalinių partija, Tautos vienybės sąjunga, Partija Tvarka ir teisingumas. Tuo tarpu politinė partija Rusų aljansas likvidavimo procedūra inicijuota Juridinių asmenų registro tvarkytojo.
Nuo 2014-ųjų metų politinės partijos yra įpareigotos informaciją apie savo narių skaičių du kartus per metus pateikti Teisingumo ministerijai.
Savo narių sąrašus Teisingumo ministerijai taip pat pateikė 31 politinis komitetas, jiems iš viso priklauso 2720 asmenų. Įstatymo prievolės neįvykdė vienintelis politinis komitetas „Raseinių žemaitis“.
Politiniai komitetai ir partijos savo narių skaičių turi teikti du kartus per metus. Vienas asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.
Nuolatiniuose skandaluose besimaudantys konservatoriai visuomenėje vertinami itin kontraversiškai
Lietuvos valdančioji partija Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai narius praranda neatsitiktinai. Mat konservatoriai tiesiog murgdosi didelio masto skandaluose. Vien per metus Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama partija įsivėlė į keturias Lietuvą supurčiusias istorijas. Štai praėjusią žiemą tautą krėtė konservatoriaus Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos istorija, kada vien Seimo nariu būdamas politikas galimai prievartavo 4 vaikus.
Ne ką mažiau skandalingi ir kito konservatoriaus, energetikos ministro Dainiaus Kreivio reikalai. Kol lietuvius krėtė didžiausios Europoje elektros kainos, netikėtai paaiškėjo, kad ministras per savo valdomas įmones turi nedeklaruotų akcijų elektrą tiekiančioje įmonėje Ignitis. Tad nekleista, kad dėl didelių elektros kainų įmonė gauna didžiulius pelnus, o akcininkams vis išmokami dešimtys milijonų dividendų.
Šalyje nuvilnijąs vadinamas čekučių skandalas taip pat neaplenkė konservatorių partijos. Dėl kuro pylimo iš daugybės kortelių, kompiuterių sąskaitų apmokėjimų ir kitų neskaidraus kanceliarinių lėšų naudojimo vos neatsistatydino visa vyriausybė. Tačiau nepaisant tuometinės konservatorių retorikos, postą paliko tik švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.
O kalbant apie švietimą, šiuo metu visus tėvus purto dar vienas skandalas. Nuo rugsėjo 1 d. mokyklose mažamečiams vaikams pradėtos dėstyti Gyvenimo įgūdžių pamokos, kuriose numatytas ir lytinis švietimas, kalbos apie socialines lytis, barjerines plėveles oraliniam seksui ir panašios temos. Dėl šių vaikus seksualizuojančių pamokų, visuomenininkai renka gyventojų parašus ir reikalauja programą nutraukti.
Tad turėtų būti nenuostabu, kodėl iš valdančiųjų konservatorių gretų, partiečiai tiesiog sprunka. Negana to, šį partijos tuštėjimo metą lydi ir labai prasti reitingai. Naujausios Baltijos tyrimų bendrovės duomenimis, konservatoriai yra vos ketvirtoje vietoje pagal populiarumą ir sulauktų viso labo 9,3 proc. rinkėjų paramos[2]. Kaip tuo tarpu kaimynų lenkų valdantieji konservatoriai šio metu skaičiuoja didesę nei 30 proc. rinkėjų paramą.