<h2>Kreipėsi į Komisiją dėl vakcinų pertekliaus sureguliavimo</h2>
<p>Lenkijai atsisakius ir toliau <a href="/lenkija-rodo-stubura-visam-pasauliui-nemokes-uz-vakcinas-nuo-covid-19-kuriu-jai-nereikia">taškyti savo biudžeto lėšas</a> vakcinoms nuo koronaviruso, kurių jai nebereikia, pagaliau jos pavyzdžiu bando sekti ir Baltijos valstybės. Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai penktadienį kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininkę su prašymu atsižvelgti į dabartinę situaciją, kuri kardinaliai skiriasi nuo tos, kuri buvo vos pradėjus tiekti vakcinas. Šalys taip pat skundžiasi, kad šioms siunčiamos vis trumpesnę galiojimo trukmę turinčios vakcinos.</p>
<blockquote>
<p>Baltijos šalių premjerai savo kreipimesi pažymi, kad valstybės susiduria su nauju iššūkiu ir nesusitvarko su vakcinų pertekliumi. Tam išleidžia dideles sumas iš biudžeto, o galiausiai šias vakcinas tenka utilizuoti.</p>
</blockquote>
<p>Premjerai atkreipia dėmesį, kad vakcinos į Baltijos šalis bei kitas valstybes tiekiamos ir toliau neatliepiant šiandieninio sumažėjusio jų poreikio.</p>
<blockquote>
<p>„Tai daro spaudimą ne tik logistikos tinklams ir sandėliavimui, bet ir biudžetui“, – pažymima pranešime[1].</p>
</blockquote>
<p>Nerimą šalims kelia ir tai, kad pristatomų vakcinų galiojimo laikas vis labiau trumpėja, o galiausiai šių nebėra nei kur, nei kaip panaudoti per tokį trumpą laiką.</p>
<p>Galimybę efektyviai išnaudoti vakcinas dar labiau esą apriboja ir tai, kad dalijimosi vakcinomis programa „COVAX“ naujų vakcinų nebepriima. Tad vienintelėmis išeitimis valstybėms lieka vakcinas padovanoti arba jas utilizuoti. </p>
<p>Baltijos šalys siūlo Komisijai pradėti derybas su vakcinų gamintojais, kad valstybių narių naudai būtų pakeisti arba papildyti Išankstinio pirkimo susitarimai.</p>
<p>Taigi, Baltijos šalių premjerai siūlo Komisijai atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir prailginti vakcinų pristatymo laikotarpį, valstybėms narėms suteikti teises perskirstyti, sustabdyti arba visiškai atšaukti trumpo galiojimo laiko vakcinų pristatymą.</p>
<p>Taip pat siūloma suteikti galimybę vakcinų pristatymą pakeisti kitais gamintojo medicinos produktais bei mechanizmo, leisiančio Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai („HERA“) atpirkti iš gamintojų saugyklos valstybių narių vakcinas, siekiant užtikrinti vis dar nepatenkintus pasaulinius poreikius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/komisija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vakcinų panaudojimas tampa problematiškas</h2>
<p>Apie tai, kad Lietuva susiduria su per dideliu kiekiu vakcinų nuo COVID-19, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė dar kovo pabaigoje ir įžvelgė būtinybę šį klausimą kuo skubiau aptarti su Europos Komisija. Anot ministro, dabar susiduriama su situacija, kai vakcinų galiojimas yra per trumpas, kad jas būtų galima sėkmingai panaudoti ar padovanoti[3].</p>
<blockquote>
<p>„Valstybėms narėms tiekiamos neilgo galiojimo vakcinos. Tiekiami dideli kiekiai, kurių panaudojimas tampa problematiškas. Ateityje būtina numatyti, kad būtų tiekiamos tik tokios vakcinos, kai bent du trečdaliai galiojimo laiko yra likę pateikimo rinkai metu“, – teigė A. Dulkys[3].</p>
</blockquote>
<p>Ministras pastebi, kad vakcinų gamintojams „trūksta lankstumo“, mat dabar tokių kiekių vakcinų, kurie buvo tiekti pačioje pradžioje, paprasčiausiai nebereikia. A. Dulkys atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atsižvelgti į poreikį gauti ilgesnio galiojimo vakcinas tuo pačiu išlaikant krepšelio diversifikavimo principą. Anot politiko, vakcinų perteklius pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES valstybėse.</p>
<blockquote>
<p>Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuva yra gavusi 7 784 335 vakcinų nuo COVID-19 dozes, iš kurių 1 106 770 yra donavusi, o bendrai sunaudojusi 4 479 060 vakcinas[4].</p>
</blockquote>
<p>Nuo pat galimybių paso reikalavimo panaikinimo Lietuvoje pastebimas ir gerokai sumenkęs vakcinų poreikis.</p>
<p>Pats vakcinavimo pikas buvo fiksuotas galimybių paso bujojimo metu, kai priverstinai skiepytis buvo spaudžiami ir darbuotojai. Štai šių metų sausio 7 d. buvo paskiepyti net 23 321 gyventojai, o gegužės 2-ąją – 305 gyventojai[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinos-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pirmąjį žingsnį žengė Lenkija</h2>
<p>Nemokėti už vakcinas, kurių jai paprasčiausiai nereikia, pirmoji visoje Sąjungoje nusprendė Lenkija. Balandžio pabaigoje Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis pareiškė, kad šalis atsisako naujų vakcinų nuo COVID-19 siuntų ir pabrėžė nebesiruošianti už jas <a href="/lenkija-rodo-stubura-visam-pasauliui-nemokes-uz-vakcinas-nuo-covid-19-kuriu-jai-nereikia">mokėti</a>[7].</p>
<p>Tiesa, tokia Lenkijos pozicija neapsiėjo ir be aštresnių pasekmių – buvo teigiama, kad toks valstybės atsisakymas pirkti vakcinas sudaro precedentą teisminiam ginčui su vakcinų gamintojais, mat taip paprastai paimti ir nutraukti sutarties nėra galimybės, kadangi sudarytų sutarčių dėl vakcinų šalys yra Europos Komisija ir vakcinų gamintojai.</p>
<p>Vienos iš sutarčių, sudarytos dėl vakcinų tiekimo iki 2023 m. pabaigos vertė yra daugiau kaip 6 mlrd. zlotų, o kitos, pagal kurią vakcinos tiekiamos šiais metais – daugiau kaip 2 mlrd. zlotų[7].</p>
