Rusijos prezidentas apkaltino Ukrainos kariuomenę vykdant „Vakarų šeimininkų“ užduotį
Rugpjūčio 12 d. Vykusiame susitikime Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą įvertino tai, kas vyksta Kursko regione, kur dėl Ukrainos kariuomenės invazijos buvo įvestas federalinis nepaprastosios padėties režimas ir paskelbta antiteroristinė operacija. Kokias išvadas Vakarų žiniasklaida padarė iš jo žodžių ir elgesio?
Pasak V. Putino, dabar pagrindinė užduotis, už kurią atsakinga Gynybos ministerija ir FSB, yra išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Kursko srities teritorijos ir užtikrinti valstybės sienos apsaugą. Prezidentas sakė, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „Vakarų šeimininkų“ užduotį.[1]
„The New York Times“ (NYT) susitikimą pavadino „įtemptu“
NYT rašė, kad V. Putino kritika Vakarams yra ženklas, kad Kremlius buvo nusiminęs dėl staigaus išpuolio.[2]
„Visgi Pono V. Putino pareiškimai parodė pasitikėjimą Rusijos karine pozicija“, – rašo laikraštis.
Prezidento nurodymą Gynybos ministerijai išstumti Ukrainos karius ir kartu su pasienio tarnyba užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą, NYT laiko pripažinimu, kad Rusija šioje vietoje patyrė nesėkmę.
„The Washington Post“ (WP) – susitikimas buvo gerai surežisuotas
„V. Putinas, perskaitęs kreipimąsi į saugumo pareigūnus iš užrašų knygelės, išrašytos stambiomis raidėmis, sakė, kad invazijos tikslas buvo užkirsti kelią Rusijos pažangai Rytų Ukrainoje, ir tvirtino, kad tai nepavyko“, – rašo laikraštis.[3]
Pasak WP, Ukrainos kariuomenės ataka prieš Kursko sritį aiškiai pasiekė bent vieną Kijevo tikslą: ji suplėšė Rusijos pasitenkinimo šydą dėl to, kaip vyksta karinė operacija (nė viena iš pusių karu konflikto taip ir nepradėjo vadinti), kuri turėjo ribotą poveikį daugumos paprastų rusų gyvenimui“.
„Bloomberg“- per susitikimą V. Putinas kalbėjo griežtai
Jis nedelsdamas pertraukė laikinai einančio Kursko srities gubernatoriaus pareigas Aleksejaus Smirnovo pasisakymą, kai jis pradėjo pasakoti apie prasiveržimą per sieną ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangą giliai regione.[4]
Leidinys cituoja Londono Karališkojo jungtinių paslaugų instituto karo mokslų direktorių Metjų Savilę (Matthew Saville), kuris pripažino, kad Ukrainai, atsižvelgiant į ribotus rezervus, bus sunku išlaikyti bet kokio dydžio pajėgas Rusijoje ir gintis nuo samdinių.
„The Wall Street Journal“ (WSJ) – tai kelia klausimų
WSJ rašo, kad santūri V. Putino reakcija į invaziją į Kursko regioną kelia klausimų, kokias raudonas linijas iš tikrųjų turi nusimatęs Rusijos lyderis ir ar Vakarų dvejonės tiekti ginklus Ukrainai baiminantis galimos eskalacijos iš Rusijos pusės, nebuvo strateginė klaida.[5]
Leidinys cituoja buvusį britų karo atašė Rusijoje Džoną Foremaną (John Foreman), kuris paragino pažiūrėti, kaip rusai reaguos į šį kėsinimąsi į jų teritorinį vientisumą ir, galimai, suverenitetą. Anot jo, čia dar aktualesnis tampa klausimas – kas šiandien yra raudona linija.
„Financial Times“ (FT) – užsiminė apie pasekmes
FT nuomone, per susitikimą V. Putinas užsiminė apie pasekmes, kurios gali kilti dėl to, jog nepavyko numatyti invazijos, bei perspėjo, kad turi būti pateiktas vykstančių įvykių įvertinimas, ir jis bus pateiktas.[6]
CNN – bandoma sumenkinti praradimus
CNN cituoja Karo studijų instituto (ISW) vertinimą, kuriame teigiama, kad Kremlius bando sąmoningai sumenkinti Ukrainos karių atakos mastą tam, jog užkirstų kelią vidinei panikai ar priešiškai visuomenės reakcijai dėl Rusijos nesugebėjimo apginti savo sienų.[7]
„V. Putinas susilaikė nuo oficialaus karo padėties paskelbimo, ne kartą demonstravo savo nenorą pastatyti Rusijos visuomenę į karo padėtį ir atsisakė paskelbti visuotinę mobilizaciją kaip dalį platesnių pastangų užkirsti kelią vidiniam nepasitenkinimui, galinčiam kelti grėsmę stabilumui“, – sakoma ISW pareiškime.
„The Telegraph“ – laukia atleidimai
Britų dienraštis „The Telegraph” teigia, kad dėl šios atakos gali būti atleisti keli aukšto rango Rusijos pareigūnai. Straipsnio autorius mini Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, kuris, anot jo, dabar atrodo labai pažeidžiamas, nes praėjusį antradienį jis tvirtino, kad viskas kontroliuojama.[8]
„Neue Zürcher Zeitung“ – nepripažįsta realybės
Laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“ mano, kad V. Putinas menkina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos prieš Kursko sritį reikšmę. Susitikime Rusijos prezidentas atrodė rimtas, sudirgęs ir neramus, bet kartu ir apsisprendęs, rašo laikraštis.[9]
„V. Putino santūrumas, kuris siaubo akivaizdoje atrodo beveik bejėgis, nėra naujas. Tai kartojasi beveik visuose netikėtuose įvykiuose, ar tai būtų stichinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai, teroristiniai išpuoliai ar privačios kariuomenės vado Jevgenijaus Prigožino sukilimas. Visa tai dirgina ir erzina visuomenę. Bet tai nekenkia V. Putino reputacijai ir neveikia gyventojų palankumo jam“, – įsitikinęs straipsnio autorius.
Jis pažymi, kad Vakarų ir Ukrainos komentatorių, kurie tikėjosi pamatyti V. Putiną nepatogioje padėtyje prieš savo žmones, lūkesčiai nepasitvirtino, nes tai nuo pat pradžių buvo mažai tikėtina.
