Jungtinių Tautų teisininkų grupė siekia normalizuoti suaugusiųjų asmenų seksualinį susidomėjimą vaikais
Jungtinių Tautų (JT) remiami tarptautinės teisės ekspertai neseniai kaip reikiant šokiravo pasaulį, paskelbdami sensacingą išvadą, kurią milijonai žmonių jau suskubo interpretuoti kaip lytinių santykių su nepilnamečiais ir mažamečiais asmenimis normalizavimą.
Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė teisininkų komisija, padedama UNAIDS ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, paskelbė ataskaitą, pavadintą „Kovo 8 d. žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į baudžiamąją teisę, draudžiančią elgesį, susijusį su seksu, reprodukcija, narkotikų vartojimu, ŽIV, benamyste ir skurdu, principai“[1].
Šioje ataskaitoje teigiama, kad „seksualinis elgesys, kuriame dalyvauja asmenys, nesulaukę šalyje nustatyto minimalaus sutikimo lytiškai santykiauti amžiaus, gali būti savanoriškas faktiškai, jei ne teisiškai“.
JT Teisininkų komisija savo ataskaitoje taip pat teigia, kad kontekste „baudžiamosios teisės taikymas turėtų atspindėti jaunesnių nei 18 metų asmenų teises ir gebėjimus priimti sprendimus dėl lytinių santykių savo noru ir jų teisę būti išklausytiems sprendžiant su jais susijusius klausimus“.
Toliau ataskaitoje teigiama, kad atsižvelgiant į jaunuolių besivystančius gebėjimus ir laipsnišką savarankiškumą, jaunesni nei 18 metų asmenys turėtų dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus, „deramai atsižvelgiant į jų amžių, brandą ir interesus bei ypatingą dėmesį skiriant nediskriminavimo garantijoms“.
Nors ataskaitoje nėra tiesiogiai raginama dekriminalizuoti suaugusiųjų ir nepilnamečių lytinių santykių, tačiau joje iš tiesų teigiama, kad vaikai turi gebėjimą ir teisę priimti tokius sprendimus. Neraminti gali ir tai, kad ataskaitoje nėra pateikiamas siūlomas seksualinio sutikimo amžius, kuris paliekamas interpretacijoms.
Pristatyta ataskaita siekiama dekriminalizuoti visus lytinius santykius
JT teisininkų grupė teigia, kad ataskaita buvo parengta per penkerių metų konsultacinį procesą, o pirminis teisininkų ekspertų susitikimas buvo sušauktas dar 2018 m. , kartu su Tarptautiniu Teisingumo Teismu (ICJ), JT ŽIV/AIDS programos (UNAIDS) atstovais ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR).
Taip buvo siekta aptarti teisininkų vaidmenį sprendžiant tam tikrų baudžiamųjų įstatymų galimai žalingą poveikį žmogaus teisėms[2].
„Į ataskaitos rengimo procesą buvo įtraukti teisininkai ekspertai, akademikai, praktikuojantys teisininkai, žmogaus teisių gynėjai ir įvairios pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios pagal įvairias teisines tradicijas“, – teigiama Tarptautinės teisininkų komisijos išplatintame pareiškime.
Kaip teigia ICJ teisės ir politikos direktorius Ianas Seidermanas, parengtoje ataskaitoje yra teigiama, kad įstatymai, kuriais kriminalizuojami lytiniai santykiai, pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir pačius pagrindinius baudžiamosios teisės principus.
Vis dėlto, daugybė ekspertų ir visuomenės atstovų pažymi, kad JT savo pateikta ataskaita nekalba apie žmogaus teises ar teisės normas, tačiau netiesiogiai bando skatinti nepilnamečių lytinius santykius ir pedofiliją.
„Šiame dokumente propaguojama daugybė nerimą keliančių idėjų ir blogos politikos krypčių. Jame ne tik siūloma, kad nepilnamečiai gali būti pakankamai subrendę duoti sutikimą lytiniams santykiams, bet ir teigiama, kad baudžiamoji teisė jokiu būdu negali pažeisti teisės į abortą arba į lyties keitimą“, – sako Grace Melton, buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovė Jungtinėse Tautose, dabar dirbanti „Heritage Foundation“ analitiniame centre.
Jaunieji demokratai iš Nyderlandų pedofiliją siekia priskirti seksualinei orientacijai
O panašių iniciatyvų, skatinančių pedofilijos normalizavimą, randasi vis daugiau. Pasak Nyderlandų demokratijos partijos jaunimo skyriaus atstovų, pedofilija iš tiesų turi tapti „socialiai gerbiama seksualine orientacija“.
Savo iniciatyvos pareiškime, jaunieji olandų demokratai teigia, kad pedofilija turėtų būti normalizuota kaip seksualinė orientacija, nes dėl šiuo metu su ja susijusios stigmos, pedofilai turi „didesnę tikimybę sirgti depresija“ ir daugelis jų net svarsto galimybę nusižudyti[3].
Jaunųjų Nyderlandų politikų pareiškime ne tik skatinama plačiau pripažinti pedofiliją visuomenėje, bet ir pateikiamos konkrečios politinės rekomendacijos. Pavyzdžiui, siūloma mokyklose pradėti mokyti apie pedofiliją kaip apie seksualinę orientaciją pagal įprastą lytinio švietimo programą.
Jaunieji demokratai taip pat pasisako už tai, kad būtų atliekama daugiau mokslinių tyrimų dėl „virtualios vaikų pornografijos poveikio, mažinant prievartos prieš vaikus riziką“.
Škotijos policija pedofilams užklijavo net mažiau įžeidžiančią etiketę – MAP
Tuo tarpu Škotijos policija dar pernai sulaukė daugybės kritikos, kai paskelbė vykdanti projektą, kuriuo iš dalies siekiama pakeisti diskusijose apie pedofilus naudojamą terminologiją. Tuomet pedofilus buvo pasiūlyta vadinti „asmenimis, kuriuos traukia nepilnamečiai“ (angl. minor attracted people) – MAP.
Šiuo projektu neva siekta „plėtoti supratimą ir požiūrį, kaip išvengti rizikos vaikams, įtraukiant į diskusiją pedofilus ir suteikiant jiems reikiamą paramą, gydymą ir rekomendacijas, padedančias užkirsti kelią nusikalstamai veikai.
Kaip ir galima numanyti, Škotijos visuomenės reakcijos į vartojamą terminą „asmenys, kuriuos traukia nepilnamečiai“ – MAP buvo labai neigiamos.
Vienas iš Škotijos konservatorių partijos atstovų teigė, kad „nusikaltimai, susiję su pedofilija, yra vieni iš baisiausių ir neatleistinų nusikaltimų, kuriuos gali padaryti bet kas“ ir kad dauguma Škotijos gyventojų „mano, kad bet kokie bandymai sušvelninti oficialiose gairėse vartojamą žodį „pedofilija“ kelia didelį nerimą“ ir yra neteisingi“.
Susidūrusi su kritiška reakcija, Škotija savo pirminės idėjos greitai atsisakė ir tviteryje paskelbė, kad netaikys „asmenys, kuriuos traukia nepilnamečiai“ termino vartojimo ir net pareiškė, kad pačios policijos vadovybė buvo nusistačiusi prieš tokį projektą[4].
Nors visuomenė tampa vis labiau informuota, iškrypimo normalizavimas įgauna pagreitį
Nors paskutiniais dešimtmečiais globali visuomenė tampa vis labiau informuota ir išsilavinusi, radikalios nuomonės ir pozicijos pedofilijos ir kitomis tabu laikomomis temomis vis dažniau iškyla į dienos šviesą. Kai kuriais atvejais, tai paskatina neseniai įvykę nutikimai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje opi pedofilijos problema buvo prisiminta po to, kai šių metų sausio pradžioje paaiškėjo, kad valdančiųjų konservatorių gretose buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečių asmenų tvirkinimo.
Kitais atvejais apie pedofiliją kalbama žvelgiant ir iš istorinės perspektyvos. Dalis ekspertų prisimena, kad bent jau JAV prieš daugiau nei pusę amžiaus diskusijos apie šio nukrypimo normalizavimą iš tiesų buvo gana aktyvios, įvairios grupės siekė ne tik normalizuoti pedofiliją, bet ir panaikinti įstatymus dėl amžiaus, nuo kurio asmuo gali būti pripažintas pilnamečiu[5].
Tuomet paplito ir „Šiaurės Amerikos vyrų ir berniukų meilės asociacija“ (angl. North American Man/Boy Love Association, NAMBLA), kuri atvirai pasisakė už pedofiliją ir viešai dalyvaudavo pasididžiavimo paraduose. Manoma, kad dalis šios grupuotės narių yra aktyvūs iki šiandien.
O šiuo metu, nors viešojoje erdvėje ir yra aktyviai kalbama apie jauno asmens ar net vaiko apsaugą nuo įvairių pavojų, stebėtina, tačiau diskusijos apie pedofilijos normalizavimą taip pat tampa vis aktyvesnės.
Pastarasis, moksline terminologija, įvairaus plauko tyrimais bei ideologinėmis frazėmis pridengiamas, sunkiai suvokiamas siekis normalizuoti pedofiliją pastebimas jau ne vienerius metus. Dar 2014 metais „The New York Times“ išspausdino straipsnį, pavadinimu „Pedofilija: sutrikimas, ne nusikaltimas“.
Šioje publikacijoje buvo bandoma išaiškinti, kad pedofilija nėra pasirinkimas ir daugybė pedofilų nėra „aktyvūs“, nes taip neskriaudžia vaikų, tad neturėtume pedofilijos traktuoti kaip nusikaltimo. Regis, kad kuo toliau, tuo sparčiau einame link to, kad net ir tokios įtakingos institucijos kaip JT, pedofilijos ims nelaikyti pavojumi.
