Lietuvoje auga skurdas: rodikliai per metus padidėjo 2,2 proc.
Valstybės duomenų agentūra (VDA) paskelbė, kad 2024 m. Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 5,8 proc. gyventojų – tai 167 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos lygis šalyje taip pat išaugo, o Lietuva, tikėtina, pagal šį rodiklį yra trečia prasčiausia šalis Europos Sąjungoje (ES).
Palyginti su 2023 m., žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių asmenų rodiklis išaugo 2,2 proc. punkto[1].
Absoliutaus skurdo riba, apskaičiuota pagal minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD), pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Dėl didėjančių minimaliems poreikiams patenkinti reikalingų pajamų, absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2023 m., padidėjo 26 proc.
Mieste žemiau šios ribos gyveno 4,2 proc. gyventojų: penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., o kituose – 4,7 proc. Kaime situacija buvo prastesnė – čia absoliutus skurdas palietė 9,3 proc. gyventojų. Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdas siekė 6,9 proc. (padidėjo 2,5 proc. punkto), vaikų iki 18 metų – 5,3 proc. (padidėjo 2,2 proc. punkto), o pensinio amžiaus asmenų – 2,9 proc. (padidėjo 1,3 proc. punkto). Tarp dirbančiųjų žemiau ribos buvo 2,5 proc. (padidėjo 0,7 proc. punkto), bedarbių – 35,4 proc. (padidėjo 11,7 proc. punkto), o pensininkų – 2,9 proc. (padidėjo 1,3 proc. punkto).
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis siekė 5,3 proc. (padidėjo 2,2 proc. punkto), be vaikų – 6,3 proc. (padidėjo 2,3 proc. punkto). Dažniausiai absoliučiame skurde atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (9,4 proc.) ir vieno suaugusiojo su vaikais namų ūkiai (14,2 proc.). Atėmus socialines išmokas, vieno suaugusiojo su vaikais namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis padidėtų nuo 14,2 iki 33 proc.
Lietuva pagal skurdo rizikos lygį – trečia blogiausia šalis ES
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2024 m. siekė 21,5 proc. – tai 0,9 proc. punkto daugiau nei 2023 m. Žemiau šios ribos gyveno apie 620 tūkst. šalies gyventojų. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2023 m., padidėjo 9,2 proc. ir siekė 616 eurų per mėnesį vienam gyventojui bei 1294 eurus šeimai su dviem vaikais.
Mieste skurdo rizika palietė 18 proc. gyventojų: penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc. (sumažėjo 0,3 proc. punkto), kituose – 24 proc. (padidėjo 0,5 proc. punkto). Kaime šis rodiklis siekė 29,4 proc. ir per metus išaugo 3,3 proc. punkto. Didžiausia skurdo rizika – 36,9 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje (padidėjo 0,8 proc. punkto). Vidutinė senatvės pensija 2023 m. siekė 539,1 eurą – tai 87,5 proc. skurdo rizikos ribos. Nors pensija jau dešimtmetį yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, pastaruosius trejus metus šis skirtumas mažėjo.
Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis siekė 19 proc. (padidėjo 2 proc. punktais), 18–64 metų asmenų – 17,3 proc. (padidėjo 0,7 proc. punkto). Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis siekė 16,9 proc. (padidėjo 1,2 proc. punkto), be vaikų – 25,3 proc. (padidėjo 0,5 proc. punkto). Vieniši asmenys (37,6 proc.) ir vieno suaugusiojo su vaikais namų ūkiai (31,6 proc.) rizikavo skursti labiausiai.
Tarp dirbančiųjų skurdo rizika siekė 8,3 proc. (padidėjo 0,4 proc. punkto), bedarbių – 59,5 proc., pensininkų – 39,9 proc. (padidėjo 0,7 proc. punkto). Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo – atėmus mokesčius, disponuojamosios pajamos buvo mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė pabrėžė, kad skurdo rizikos lygis šalyje yra „netoleruotinai aukštas“. „Tikėtina, kad Lietuva 2024 metais bus trečia prasčiausia šalis Europos Sąjungoje (ES) pagal skurdo rizikos lygį. Prastesnius rezultatus turi tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė J. Navickė[2].
Senjorai vis dar tokioje pačioje skurdo duobėje, tačiau taip pat daugėja skurstančių šeimų
Nepaisant augančio skurdo, J. Navickė bandė sušvelninti nekaip atrodančią statistiką, atkreipdama dėmesį, kad pensinio amžiaus žmonėms absoliutus skurdas išliko stabilus.
„Absoliutus skurdo lygis, galima pastebėti, kad labai žemas ir nepadidėjo tarp pensinio amžiaus žmonių. Matome, kaip veikia socialinės apsaugos sistema (…). Net esant aukštai infliacijai pavyko išlaikyti bent stabilų pensinio amžiaus žmonių absoliutų skurdą“, – duomenų pristatyme žurnalistams sakė ministrės patarėja.
Tarp pensininkų žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 2,9 proc. Tačiau kitos grupės, ypač bedarbiai (35,4 proc.) ir vieniši žmonės (14,9 proc. iki socialinių išmokų), lieka itin pažeidžiamos. Skurdo rizika taip pat auga vaikų ir darbingo amžiaus asmenų grupėse, o kaimo vietovėse situacija išlieka gerokai prastesnė nei miestuose.
Pabrėžiama, kad skurdo rodikliai skaičiuojami pagal 2023 m. pajamas, o duomenys surinkti 2024 m. sausio–balandžio mėn. per pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, apklausus 6,7 tūkst. atsitiktinai atrinktų namų ūkių. Papildomai naudoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
