- VMI ragina nepamiršti sumokėti žemės mokesčio už 2024 metus
- Už žemės mokestį į biudžetą bus surinkta 1,8 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais
- Prieš metus už tą patį sklypą mokėjo 16 eurų, o dabar – beveik 100 eurų?
VMI ragina nepamiršti sumokėti žemės mokesčio už 2024 metus
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau išsiuntinėjo visiems Lietuvos gyventojams bei įmonėms priminimus apie tai, jog reikia sumokėti žemės mokestį už 2024 metus. Reikalaujamą sumą reikia apmokėti iki šių metų lapkričio 15 dienos.
Žemės mokestį privalo sumokėti visi gyventojai, kurie Lietuvoje turi nuosavą žemę. Gyventojai, kurie negavo priminimo apie mokestį, savo žemės mokesčio deklaracijas gali pasitikrinti prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).
„Siekiame, kad žemės mokesčio mokėjimas būtų kuo patogesnis jos savininkams. Didžioji dalis deklaracijų jau yra paruošta ir pateikiama mūsų e. sistemose, o tiems, kurie neturi galimybės jomis naudotis, informaciją išsiunčiame paštu“, – teigė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis[1].
Šiemet popierinės deklaracijos klasikiniu paštu bus išsiųstos apie 165 tūkst. gyventojų, kurie nesinaudoja VMI e. paslaugomis. VMI atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojai, nesinaudojantys elektroninėmis paslaugomis, turėtų nurodyti teisingą gyvenamosios vietos adresą ir pašto kodą, kad deklaracijos juos pasiektų laiku.
Žemės mokestį galima sumokėti įvairiais būdais – naudojantis e. bankininkyste, pašto skyriuose, „Maxima LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose ir kitose mokėjimo vietose, todėl kiekvienas gyventojas gali pasirinkti patogiausią variantą.
Už žemės mokestį į biudžetą bus surinkta 1,8 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais
VMI duomenimis, už 2024 metus 787 tūkst. žemės savininkų apskaičiuota apie 60,8 mln. eurų žemės mokesčio suma. Iš šios sumos gyventojams tenka apie 50,4 mln. eurų, o įmonėms – 10,4 mln. eurų.
Palyginimui, 2023 metais žemės mokestis buvo apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 59 mln. eurų. Iš šios sumos apie 49 mln eurų buvo priskaičiuota gyventojams, o apie 10 mln. eurų – įmonėms.
Tad per vienerius metus žemės savininkų skaičius padidėjo maždaug 10 tūkst., o numatyta mokėtina suma išaugo apie 1,8 mln. eurų, palyginti su 2023 metais[2].
Tiesa, kaip pastebi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija[3], jei paskaičiuotas žemės mokestis yra mažesnis ar lygus 2 eurams už visus sklypus, mokesčio mokėti nereikia. Priskaičiuota suma tiesiog anuliuojama. O kiekvienas gyventojas gali ginčyti VMI paskaičiuotą žemės mokestį, pateikdamas skundą Mokestinių ginčų komisijai[4].
Prieš metus už tą patį sklypą mokėjo 16 eurų, o dabar – beveik 100 eurų?
Po to, kai VMI išsiuntinėjo laiškus visiems žemės savininkams, socialiniuose tinkluose pasklido informacija, kad kai kurie gyventojai sulaukė kur kas didesnės sąskaitos nei praėjusiais metais. Štai viena skaitytoja tikino, jog 2023 metais už žemę sumokėjo 16 eurų, o šiais metais už tą patį sklypą gavo net 96 eurų sąskaitą. Tad vos per vienerius metus žemės mokestis esą paaugo net 6 kartais.
Tačiau panašu, kad šis atvejis neatspindi bendros žemės mokesčio augimo tendencijos. Dauguma žemės savininkų gavo tokias pačias sąskaitas kaip ir praėjusiais metais.
Žemės mokesčio dydis Lietuvoje priklauso nuo savivaldybių nustatytų tarifų ir Registrų centro kasmet skelbiamos žemės vertės. Jei tam tikrose vietovėse padidėjo žemės rinkos vertė arba savivaldybės nusprendė taikyti aukštesnį mokesčio tarifą, mokėtina suma šiems savininkams galėjo padidėti.
O kalbant apie išties ženklų žemės mokesčio padidėjimą, jis buvo stebimas ne šiais, o praėjusiais metais. Kadangi nuo 2023 metų padidėjo mokestinė vertė, nes 2022 metais VĮ Registrų centras perskaičiavo žemės vidutines rinkos vertes.
Iki 2023 metų žemės savininkų mokamas žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų galiojusias mokestines vertes, o 2023 metais mokestis perskaičiuotas pagal naujas vertes. Po šių pakeitimų žemės savininkams teko mokėti net ir per pus didesnius mokesčius[5].
Dabartinės vertės turėtų nesikeisti 5 metus nuo jų įvedimo, tačiau nuo brangimo neapsaugotas nė vienas, nes nauja valdžia bet kuriais metais gali sugalvoti peržiūrėti esamas mokestines vertes.
