- Vilniuje ketinama branginti viešojo transporto bilietus
- Kainų nekeičiant, savivaldybei iš savo kišenės prireiktų papildomų 90 mln. eurų
- Pabranginus viešąjį transportą iš gyventojų būtų papildomai surenkama apie 20 mln. eurų kasmet
- Dar pirmadienį pokyčius pirmasis svarstys savivaldybės Aplinkos ir miesto paslaugų komitetas
Vilniuje ketinama branginti viešojo transporto bilietus
Vilniuje nuo liepos planuojant kelti viešojo transporto bilietų kainas, dalis jų gali didėti beveik du kartus, skelbia savivaldybė. Tačiau, kaip teigia sostinės savivaldybės įmonės „Judu“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė, pokyčiai būtini, siekiant subalansuoti beveik 100 mln. eurų sieksiančias išlaidas miesto transporto parko atnaujinimui.
„Numatomos investicijos į viešojo transporto infrastruktūros gerinimą – naujų stotelių plėtra, pėsčiųjų tinklas, A juostų plėtra. Planuojama konkursuoti tam tikrus naujus maršrutus, kurie ženkliai pagerins viešojo transporto kokybę, t. y miesto transportas centrinėje miesto dalyje pradės kursuoti kažkur tarp 5-6-10 ir 15 min, kitaip sakant miestiečiams nebereikės laukti viešojo transporto ilgiau nei 15 min“, – žurnalistams pirmadienį teigė L. Levulytė-Staškevičienė.
Kainų nekeičiant, savivaldybei iš savo kišenės prireiktų papildomų 90 mln. eurų
Artimiausiais metais savivaldybė planuoja didelius sostinės viešojo transporto infrastruktūros atnaujinimo pokyčius, kurie, nepakeitus kainodaros, miestui per dvejus metus kainuotų 90 mln. eurų.
„Nuo 2027 m. sistemos išlaikymui papildomai būtų reikalingi tie 90 mln. eurų, tai tas pasidalinimas kartu miesto ir iš bilietų turi balansuoti“, – tikino savivaldybės atstovė.
Pernai 29 proc. viešajam transportui reikalingų pajamų buvo surenkama iš bilietų įsigijimų, 71 proc. – iš savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau kainodaros nekeičiant biudžeto dotacijų poreikiai smarkiai augtų.
„Nekeičiant bilietų kainų, ta proporcija iš viso taptų labai didelė, o investicijos taip pat yra didelės, tai, jeigu nekeistume bilietų kainų ir darytume visą tą sistemą su gera kokybe, naujomis transporto priemonėmis, maršrutų plėtra ir dažnumu, tai siektų iš biudžeto lėšų poreikio 83 proc., iš bilietėlių būtų surenkama 17 proc.“, – tikino „Judu“ vadovė.
Pabranginus viešąjį transportą iš gyventojų būtų papildomai surenkama apie 20 mln. eurų kasmet
Anot L. Levulytės-Staškevičienės, pritarus pokyčiams, kasmet iš bilietų pardavimo miestas surinks papildomai 20 mln. eurų.
Pagal bazinį siūlymą vienkartinio 30 minučių bilieto kaina būtų didinama nuo 0,65 iki 1,25 euro, o 60 minučių – nuo 0,9 iki 1,75 euro. Ilgalaikis 30 dienų bilietas bilietas brangtų nuo 29 iki 45 eurų, 30 dienų (tik darbo dienomis) – nuo 26 iki 40 eurų. 1 dienos bilieto kaina siektų 7,5 euro, 3 dienų – 13,5 eurų, 3 mėnesių – 125 eurus, 12 mėnesių – 480 eurų.
Taip ketinama įvesti naujas bilietų rūšis – šeimos, grupinius, didelių grupių ir bilietus dviems kelionėms.
Kartu planuojama išlaikyti esamas lengvatas, numatytas įstatyme, tačiau pokyčiai paliestų pensininkus, perkančius metinius bilietus.
„Bus taikomos tos pačios nuolaidos, (…) išskyrus tai, kad kol kas siūloma, kad tas bilietėlis, (kuris – ELTA) senjorams buvo šiek tiek mažesnis, 2,90 eurų, jis yra didinamas iki 10 eurų – iki šiuo metu pačios mažiausios bilietų kainos, kuri yra Vilniaus mieste“, – pabrėžė L. Levulytė-Staškevičienė.
Naujoji kainodara, savivaldybės teigimu, skatins miestiečius pereiti nuo trumpalaikių iki ilgalaikių bilietų.
Šiuos pokyčius žadama pateikti ateinančios savaitės Vilniaus tarybos posėdyje, tuomet jie bus diskutuojami komitetuose, pristatomi frakcijoms, o galutinės, tikėtina, pakoreguotos kainos būtų priimtos kovo mėnesį. Tokiu atveju naujoji kainodara įsigaliotų nuo liepos 1 d.
Dar pirmadienį pokyčius pirmasis svarstys savivaldybės Aplinkos ir miesto paslaugų komitetas
L. Levulytė-Staškevičienė pabrėžė, kad nuo 2017 m. sostinės viešojo transporto parkas smarkiai atnaujintas, į eismą įsiliejo apie 460 naujų transporto priemonių.
2025 m. planuojama įsigyti 36 naujus troleibusus, o iki 2027 m. pabaigos senų troleibusų Vilniuje turėtų nebelikti. Anot „Judu“ vadovės, didžiausią kokybės pokytį keleiviai pajaus 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį – 2027 m. pradžioje.
Ketinama tobulinti kursavimą 46 maršrutais, autobusus leidžiant dažniau ir atvedant arčiau gyvenamų teritorijų, atsiras 7 nauji maršrutai, bus plečiamas greitųjų maršrutų tinklas, įtraukiant naujus maršrutus iš Grigiškių bei vieną žiedinį centrinėje miesto dalyje.
„Pastaruoju metu miestas plėtėsi, o viešojo transporto plėtra kartu nespėjo – arba spėjo, bet tam tikrose teritorijose turime tą retesnį kursavimą“, – akcentavo „Judu“ vadovė.
„Susisiekimo sistema yra formuota hierarchiniu principu, kur greitieji maršrutai sudaro visą sistemos stuburą, prie jų yra aptarnaujantys maršrutai ir privežamieji. Sistemos organizavimas tokiu principu leidžia užtikrinti sistemos kokybę“, – pridūrė L. Levulytė-Staškevičienė.
Pasak jos, nemokama miesto viešojo transporto paslauga yra ydinga praktika, kurianti nekontroliuojamas išlaidas – gyventojams tikintis gerėjančios transporto kokybės, šias tenka padengti iš miesto biudžeto.
„Tokie išsivystę miestai kaip Oslas, Paryžius, Kopenhaga – jie irgi (…) į tai žiūri labai kritiškai, nes tai yra paslauga, kurią teikia miestas ir kiekvienas turime prie to prisidėti“, – pažymėjo L. Levulytė-Staškevičienė.
Savivaldybės duomenimis, bilietų kainos nebuvo keistos nuo 2013 m., o infliacijos pokytis sudarė 51 proc.
Parengta remiantis elta.
