„X“ teisme ginčija pirmąją baudą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą
Elono Musko valdoma socialinių tinklų platforma „X“ apskundė 120 mln. eurų baudą, kurią gruodį skyrė Europos Komisija. Bauda buvo paskirta pagal 2022 m. priimtą Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA). Tai pirmasis atvejis, kai pagal šį reglamentą skirta finansinė sankcija pasiekė teismą.
Apeliacija pateikta Europos Sąjungos Bendrajam Teismui Liuksemburge. Trys bylos įregistruotos vasario 16 dieną. Jas pateikė „X Internet Unlimited Company“, „X Holdings“, „xAI Holdings“, o viena byla, kaip nurodoma, siejama ir su pačiu Elonu Musku.[1]
Europos Komisija patvirtino žinanti apie skundą. Institucijos atstovas pareiškė, kad Komisija yra „pasirengusi ginti savo sprendimą teisme“. Tai taps pirmuoju teisiniu išbandymu DSA baudos taikymui.
Komisija kaltina dėl „klaidinančio dizaino“ ir skaidrumo pažeidimų
Bauda paskirta dėl trijų pagrindinių pažeidimų. Komisija teigė, kad mokama mėlynosios varnelės sistema buvo „apgaulingo dizaino“ sprendimas ir galėjo klaidinti vartotojus dėl paskyrų autentiškumo. Už šį pažeidimą skirta apie 45 mln. eurų.
Dar apie 35 mln. eurų baudos susiję su reklamos skaidrumo trūkumais. Komisija nurodė, kad reklamos duomenų bazėje trūko informacijos apie turinį ir faktų tikslinimą. Likę 40 mln. eurų skirti dėl riboto tyrėjų priėjimo prie viešų platformos duomenų.
Europos Komisija teigė, kad „X“ pažeidė skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad platforma nepakankamai atskleidė reklamos informaciją ir ribojo tyrėjų prieigą prie duomenų. [2]
ES vykdomoji viceprezidentė technologijų, saugumo ir demokratijos klausimais Henna Virkkunen tuomet pareiškė: „Vartotojų klaidinimas mėlynais žymėjimais, informacijos apie reklamą slėpimas ir tyrėjų izoliavimas neturi vietos ES internetinėje erdvėje.“ Tyrimas prieš „X“ pradėtas dar 2023 m. gruodį.
„X“ kalba apie šališkumą ir teisės į gynybą pažeidimus
„X“ savo pareiškime teigia, kad sprendimas priimtas po „neišsamaus iš paviršutiniško tyrimo“. Bendrovė taip pat kalba apie „rimtas procedūrines klaidas“ ir „sistemingus gynybos teisių pažeidimus ir pagrindinių teisingo proceso reikalavimų nesilaikymą, leidžiančius manyti, kad prokuratūra yra šališka“.
Platformos teigimu, tai „pirmasis teisminis DSA baudos užginčijimas“. Bendrovė pabrėžia, kad ši byla gali nustatyti svarbius precedentus dėl bausmių skaičiavimo ir pagrindinių teisių apsaugos. „X ir toliau siekia vartotojams užtikrinti saugumą ir skaidrumą, tuo pačiu gindama savo vartotojų teisę naudotis vienintele pasauline viešąja erdve“, – teigiama pranešime.
Bylą palaiko ir žodžio laisvės organizacija „Alliance Defending Freedom International“. Jos atstovė dr. Adina Portaru pareiškė: „X tapo Europos Komisijos taikiniu, nes tai yra žodžio laisvės platforma.“ Ji taip pat teigė: „Pagal DSA, Komisija gali nustatyti vadinamojo „turinio moderavimo“ taisykles, užtikrinti jų vykdymą ir skirti dideles baudas už nesilaikymą, pradėti tyrimus, ir visa tai be jokios reikšmingos kontrolės ir pusiausvyros.“
DSA taikymas kelia platesnes diskusijas dėl galios koncentracijos Briuselyje
Skaitmeninių paslaugų aktas suteikia Europos Komisijai plačius įgaliojimus. Institucija gali apibrėžti „sistemines grėsmes“, pradėti tyrimus ir skirti dideles baudas. Kritikai teigia, kad toks galios sutelkimas vienoje institucijoje kelia klausimų dėl proporcingumo ir teisinės kontrolės.
Dr. A. Portaru teigė: „Kai reguliavimo galios yra taip centralizuotos, net vadinamieji techniniai vykdymo užtikrinimo veiksmai turi tiesioginį poveikį saviraiškos laisvei.“ Ji taip pat pareiškė: „Tiesa yra ta, kad DSA yra cenzūros priemonė tiek ES, tiek visame pasaulyje.“
Byla dar labiau paaštrina įtampą tarp Briuselio ir JAV. JAV pareigūnai, įskaitant viceprezidentą J. D. Vance’ą, anksčiau kritikavo DSA įgyvendinimą kaip bandymą riboti žodžio laisvę. Teismo sprendimas gali turėti įtakos ne tik „X“, bet ir visai DSA taikymo praktikai Europos Sąjungoje.
