
<p><strong>Vilniaus universitete (VU) studijuojantys studentai ketvirtadienį gavo laišką, kuriame buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu arba kitaip – robotų dėstytojų panaudojimu studijų procese. Kaip ir nekilo klausimų dėl spartaus dirbtinio intelekto arba kitaip, ketvirtosios pramonės revoliucijos atėjimo į mūsų gretas, tačiau ar kada buvome susimąstę, kad tokiomis priemonėmis bus keičiamas dėstytojų ir mokytojų stygius?</strong></p>
<p>Studentams buvo atsiųstos anketos, kuriose prašoma atsakyti į šiuos klausimus[1]:</p>
<ul>
<li>Ar norėtumėte turėti robotus dėstytojus?</li>
<li>Kokius privalumus galite įsivaizduoti iš roboto dėstytojo?</li>
<li>Kokius roboto lektoriaus trūkumus galite įsivaizduoti?</li>
<li>Kiek procentų mokomosios medžiagos norėtumėte, kad robotas lektorius Jums pateiktų?</li>
</ul>
<p>Tą pačią dieną VU tinklalapyje pasirodė ir tekstas apie natūralios kalbos analizę, kuri padeda analizuoti natūralios kalbos tekstus, esančius skaitmeniniu formatu. VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda net sukūrė kalbos modelį, kuris esą leidžia prognozuoti, kokia bus aukštųjų bei profesinių mokyklų absolventų profesija pagal jų pasirinktos studijų programos aprašą[2].</p>
<p>Taigi, integruojant į mokslo rinką robotus dėstytojus išsisprendžia galybė problemų: šie robotai norės dirbti visada, nesirgs, neis tėvystės atostogų, neprašys pakelti atlyginimo ir turės begalinę kantrybę. Bent jau kol kas.</p>
<p>Dabartiniai studijų procesai pandemijos akivaizdoje įrodė, kad mokytis pasitelkiant technologijas, visgi, galima, o gyvas kontaktas būtinas toli gražu ne visiems. Ar tai yra pradžia į robotizuotos švietimo sistemos erą, o galbūt ji jau seniai įsibėgėjusi?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/di-2.jpg" alt="Robotai dėstytojai" /></p>