Bundesveras susiduria su personalo krize ir didina spaudimą
Vokietija paskelbė apie didžiausią karinio pajėgumo stiprinimą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kancleris Frydrichas Mercas teigia, kad Bundesveras turi tapti „stipriausia Europos armija“, o gynybos ministras Borisas Pistorius nori, kad šalis iki 2029-tų metų būtų „pasiruošusi karui“ su Rusija.
Tačiau problema – ne tik tankuose ar naikintuvuose, bet ir žmonėse. Šiuo metu Vokietijoje yra apie 182 tūkstančius aktyvių karių ir 49 tūkstančiai rezervistų, o tam, kad būtų pasiekta norima parengtis, reikėtų iš viso apie 460 tūkstančių. Vien aktyvių karių planuojama pritraukti dar bent 60 tūkstančių.
Tuo pat metu pastebimas išaugęs atsisakymų tarnauti kariuomenėje skaičius. Pirmąjį 2025-tų metų pusmetį buvo gauta beveik 1400 pareiškimų atsisakyti karinės tarnybos. Visais 2024-tais metais tokių pareiškimų buvo kiek daugiau nei 2200, o 2022-tais – apie 950.[1]
Reklama socialiniuose tinkluose, mokyklose ir net picų dėžutėse
Bundesveras tam tikra prasme keičia taktiką – dabar jis dažniau matomas ne kariniuose pratybų poligonuose, o socialiniuose tinkluose, autobusų stotelėse, mokyklų klasėse ar net picų dėžutėse. Vien 2024-tų metų valstybės biudžete buvo skirta 58 milijonai eurų kariuomenės reklamai – tai 65 procentais daugiau nei ankstesniais metais.
Reklama orientuojama ten, kur lankosi jauni žmonės. Gynybos ministerija nurodo:
„Mūsų tikslas – parodyti Bundesverą kaip patrauklią darbdavę ir taip sudominti jaunimą.“
Vokietijos kariuomenė sako, kad laikosi „kryžminės žiniasklaidos principo“ – reklamuojasi tiek realioje erdvėje (pvz., stotelėse ar prekybos centruose), tiek internete, ypač tokiose platformose kaip TikTok ar Instagram.[2]
2023-tais metais net 41 procentas reklamos biudžeto buvo išleistas reklamai fizinėje erdvėje – nuo plakatų iki specialiai papuoštų tramvajų. Dar 18 procentų atiteko skaitmeninėms platformoms.
Jaunimo kariniai pareigūnai tapo socialinių tinklų žvaigždėmis
Vienas žymiausių Bundesvero veidų internete – kapitonas Davidas Matei. Jis turi daugiau nei 370 tūkstančių sekėjų „Instagram“ ir „TikTok“, o jo pasirodymas televizijos laidoje „hart aber fair“ sulaukė daug dėmesio, kai jis pasakė:[3]
„Vokietija yra verta, kad dėl jos būtų kovojama.“
Matei anksčiau tarnavo kalnų šaulių būryje, o dabar dirba kaip jaunimo karininkas Štutgarto regione. Jo tikslas – būti ten, kur yra jaunimas. Jis sakė:
„Aš noriu būti ten, kur yra paaugliai – klasėse ir socialiniuose tinkluose.“
Pasak jo, svarbu nepalikti skaitmeninės erdvės ekstremistams ar demokratijos priešams. Jis teigia, kad saugumo politika turi būti perteikiama „su humoru ir malonumu“.
Tačiau dalis jo turinio kelia klausimų. Viename vaizdo įraše jis kalbina 25 metų ukrainietį kareivį, kuris dar neseniai dirbo IT sektoriuje ir po vos 50 dienų apmokymų bus siunčiamas į frontą. Ukrainietis aiškiai pasako:
„Aš iš tikrųjų nenoriu čia būti.“
Matei tuo metu keletą kartų juokiasi ir išlaiko lengvą toną, sukeldamas įspūdį, kad karas – tai beveik nuotykis, o ne tikrovė, kurioje gresia mirtis.
Kritika dėl kariuomenės skverbimosi į jaunimo gyvenimą
Vokietijos taikos draugija (DFG-VK) griežtai kritikuoja kariuomenės reklamą. Organizacijos atstovas Mišaelis Šulcė fon Glaseris pareiškė:[4]
„Nuo šaukimo sustabdymo 2011-tais metais Bundesveras vis intensyviau ir vis be skrupulų ieško naujų karių.“
Jo teigimu, nepaisant dešimčių milijonų išleistų reklamai, karių skaičius išliko maždaug 180 tūkstančių.
Glaseris taip pat teigia, kad šiuo metu vis dažniau remiamas sportas – nuo ledo ritulio iki automobilių lenktynių. Jo nuomone, visa tai veda prie dar didesnio spaudimo jauniems žmonėms:
„Tampa vis aiškiau, kad neužtenka reklamos – netrukus gali būti grįžtama prie priverstinio šaukimo.“
Šį pavojų sustiprina ir faktas, kad kai kurie mokytojai ar mokyklų vadovai patys kviečia jaunimo karininkus į mokyklas, kur jie „aiškina apie saugumo politiką“, tačiau iš tiesų tai dažnai tampa verbavimo momentu.
Ar privalomoji tarnyba grįš?
Nepaisant visų reklamos kampanijų, Bundesveras vis dar susiduria su žemu savanorių skaičiumi. Todėl gynybos ministras Pistorius jau pateikė siūlymą dėl naujo šaukimo modelio. Jo esmė – tam tikrais atvejais jaunuoliai galėtų būti kviečiami net ir be karo padėties paskelbimo.
Pagal siūlymą, šauktiniai būtų įdarbinami kaip laikinieji kariai, gaunantys ženkliai didesnį atlyginimą – daugiau nei 2000 eurų per mėnesį. Tai būtų apie 80 procentų daugiau nei iki šiol.
Tačiau lieka klausimas: ar tikrai didesnė alga įtikins tūkstančius jaunų žmonių rinktis karinę tarnybą – ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste?
