Gyventoja gavo taloną tyrimui 2029 metams
Lietuvoje norint patekti pas gydytoją ar atlikti specifinius tyrimus dažnai tenka apsišarvoti kantrybe, tačiau kai laukimo terminai siekia ne mėnesius, o metus – situacija tampa absurdiška. Tuo įsitikino Lazdijų gyventoja Vilma Danauskienė, kurios vizitas Kauno klinikose dėl įtariamos miego apnėjos baigėsi netikėta žinia – tyrimas jai paskirtas tik 2029 metų gruodį. Beveik penkeri metai laukimo dėl sutrikimo, turinčio įtakos žmogaus savijautai, energijai ir net saugumui miegant.
Vilma savo patirtimi pasidalino viešai, išreikšdama nusivylimą ne gydytojais, bet sistema, kurioje net ir profesionaliausiai dirbantys medikai bejėgiai prieš biurokratinius ir žmogiškųjų išteklių barjerus[1].
Pasak jos, valdžios institucijos vietoje realių sprendimų užsiima ideologiniais karais tarp viešojo ir privataus sektoriaus, kai tuo tarpu pagrindinė problema – gydytojų trūkumas, pasenusi planavimo sistema ir nepakankamas finansavimas – lieka nuošalyje.
Lietuvoje nėra galimybių ištirti daugiau pacientų, nei galima priimti šiuo metu
Kauno klinikos paaiškino, kad miego apnėjos diagnostika – sudėtinga procedūra, reikalaujanti vienvietės palatos, specialios įrangos ir naktinio stebėjimo. Klinikoje veikia tik penkios tam skirtos palatos, o per metus atliekama vos keli šimtai tyrimų.
Nors pradedama naudoti ir nešiojama įranga, kuri leidžia dalį pacientų tirti be tiesioginės stebėsenos, tai neišsprendžia visos problemos – daliai žmonių vis tiek reikalingi papildomi tyrimai ar gydymo efektyvumo įvertinimas, todėl eilės tik ilgėja.
Medikai pabrėžia, kad obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama vis dažniau – apie 5 proc. gyventojų serga šia liga, o sergančiųjų skaičius auga. Tai lemia ir gyvenimo būdas, ir nutukimo plitimas, o diagnostikos ir gydymo tempas akivaizdžiai nebespėja iš paskos.
Valstybė žada, kad pacientai gali rinktis trumpesnę eilę bet kurioje ligoninėje, tačiau realybėje pasirinkimas nedidelis – penkios gydymo įstaigos visoje šalyje ir šimtai žmonių laukiančių pagalbos. Ir kol sistema tvarkoma tik popieriuje, pacientams telieka laukti – arba tikėtis, kad sulauks.
Situacija jau išplito socialiniuose tinkluose – niekas negalėjo patikėti savo akimis
Tuo tarpu šia absurdiška situacija jau pasidalino visuomenininkas Gintaras Furmanavičius, paviešinęs ir moters gautą „talonėlį“ vizitui po 4,5 metų. Siuntime nurodyta, kad moteris vizitui laukiama 2029 m. gruodžio 10 dieną, 11 valandą[2].
Nurodyta, kad numatoma paciento stacionarinio ištyrimo ir gydymo trukmė yra 3 dienos (2 naktys).
Siuntimo apačioje taip pat puikuojasi skambi frazė: „Negalint atvykti, būtina kuo anksčiau pranešti nurodytu telefonu“.
Dėl šios situacijos nuščiuvę gyventojai pašaipiai pridūrė, kad jei pacientas iki to laiko spės numirti, reikia būtinai paskambinti.
Nėra problemos, kurios neišspręstų pinigai?
Tačiau ko negali išspręsti valstybė, visuomet gali išspręsti dideli pinigai. Ypatingai tas galioja sveikatos apsaugos sistemoje.
Štai, jei laukti 4,5 metų pirminei apžiūrai ir tyrimams yra per ilgai, visuomet duris pravėrusios jūsų laukia privačios klinikos. Tokią paslaugą teikia Simono Grybausko Ortognatinės chirurgijos klinika – įtariant miego apnėją, rekomenduojama pirminė konsultacija (ORTO-1), kurios metu veido ir žandikaulių chirurgo padėjėja esą surenka visą reikalingą informaciją gydymo plano sudarymui, nuima antspaudus gipsiniams dantų modeliams, trumpai aptaria paciento sveikatos sutrikimus ir persirgtas ligas.
Na, ir smagioji dalis – kaina. Nors pirminė konsultacija ir paciento duomenų surinkimas yra nemokama, už išsamią jau teks susimokėti 190 eurų, o toliau jau seka pats gydymas.
Nurodoma, kad orientacinė vieno žandikaulio operacijos kaina yra apie 1 800 eurų, o dviejų žandikaulių – apie 3 000 eurų.
Tiesa, iki tol dar gali tekti atlikti ir veido, sąkandžio ir kvėpavimo takų analizę bei planavimą, kuris gali atsieiti ir 7 100-8 100 eurus (jeigu už abu žandikaulius). Ir, žinoma, į šią kainą neįskaičiuota operacija ir gydymas privačioje stacionarinėje palatoje.
