Galutinis sprendimas dar nepriimtas
Visuotinis šaukimas Lietuvoje iki 2030 metų dar nėra galutinai patvirtintas. Nors apie tokį terminą kalbama vis dažniau, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą būtina įvertinti ne tik valstybės pasirengimą, bet ir praktines bei finansines tokio žingsnio galimybes.
„Iš tiesų nėra priimtas sprendimas, kad iki 2030 metų mes turime įvesti visuotinį šaukimą. Laiko atžvilgiu šis klausimas dar yra atviras“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis[1].
Pasak prezidento patarėjo, galutinį sprendimą dėl visuotinio šaukimo ir jo įgyvendinimo termino turės priimti Valstybės gynimo taryba. Todėl šiuo metu 2030-ieji yra svarstomas, tačiau dar nepatvirtintas orientyras.
„Klausimą svarstysime, Valstybės gynimo taryba priims sprendimą, bet šiandien negaliu patvirtinti, kad tai bus 2030 metai“, – sakė jis.
Iki tol Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turės atlikti išsamesnius vertinimus – apskaičiuoti galimas išlaidas, įvertinti infrastruktūros ir personalo poreikius bei nustatyti, kokį šaukimo modelį Lietuva galėtų realiai įgyvendinti.
Svarstoma ir alternatyvi tarnyba, gynybai reikės daugiau lėšų
Neatsakytas lieka ir klausimas, kokia forma būtų organizuojamas visuotinis šaukimas. Kol kas nėra nuspręsta, ar visi pašaukti asmenys turėtų atlikti karinę tarnybą, ar daliai jų būtų sudaryta galimybė rinktis alternatyvią civilinę tarnybą.
Pastarasis modelis leistų dalį žmonių rengti ne tiesioginėms karinėms užduotims, o funkcijoms, kurios konflikto atveju būtų būtinos kariuomenės aprūpinimui, logistikai ir kitoms svarbioms valstybės veiklos sritims.
„Mes turime dar apsispręsti, kokio visuotinio šaukimo (reikia – ELTA) – ar visi turėtų eiti į karinę tarnybą, ar dalis galėtų eiti į tą vadinamą civilinę alternatyvią tarnybą. Nes mums reikia ir civiliniame sektoriuje žmonių, kurie būtų pajėgūs atlikti tam tikras pareigas aprūpinimo, kariuomenės aprūpinimo karinio konflikto sąlygomis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Kartu visuotinio šaukimo įgyvendinimas būtų susijęs ir su didesnėmis gynybos išlaidomis. D. Matulionis konkretaus būsimo finansavimo dydžio neįvardijo, tačiau patvirtino, kad gynybai numatomos lėšos viršys 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Šiandien negaliu dar pasakyti, bet tikrai galiu drąsiai pasakyti, kad daugiau nei 5 procentai bus. Todėl mes tą įsipareigojimą įgyvendinsim taip, kaip ir esam įsipareigoję“, – sakė jis.
Raginimų pokyčius paspartinti daugėja
Diskusijos dėl spartesnio perėjimo prie visuotinio šaukimo pastaruoju metu įgauna daugiau svorio. Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba jau pasiūlė įvertinti, ar Lietuva galėtų tokią sistemą įgyvendinti greičiau, nei buvo planuota iki šiol.
Skelbta, kad sprendimas dėl galimybės visuotinį šaukimą organizuoti iki 2030 metų galėtų paaiškėti iki metų pabaigos. Prie diskusijų prisideda ir visuomeninės organizacijos – Visuotinės gynybos chartiją pasirašiusios organizacijos yra išreiškusios palaikymą tokio modelio įvedimui iki 2030-ųjų.
Lietuvos kariuomenė taip pat yra numačiusi iki šio laikotarpio sustiprinti savo pajėgumus. Tarp pagrindinių tikslų įvardijamas nacionalinės divizijos pilnas operacinis pajėgumas ir pasirengimas platesnei, visuotinio šaukimo sistemai.
Organizacijos įsipareigoja stiprinti pasirengimą krizėms
Tuo tarpu prie diskusijų apie visuotinę gynybą jungiasi ir nevyriausybinis bei verslo sektorius. Praėjusį ketvirtadienį Prezidentūroje 63 organizacijos pasirašė Visuotinės gynybos chartiją, kuria įsipareigojo stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms ir prisidėti prie platesnio gyventojų įsitraukimo į šalies gynybą.
Tarp numatytų priemonių – civilinės saugos ir krizių valdymo pratybos, pirmosios pagalbos mokymai bei darbuotojų rengimas savarankiškai pasirūpinti savimi pirmosiomis 72 valandomis ekstremalios situacijos ar karo atveju.
Chartiją pasirašiusios organizacijos taip pat išreiškė palaikymą visuotinio šaukimo įteisinimui iki 2030 metų. Vis dėlto praktinis tokio modelio įgyvendinimas siejamas su valstybės galimybėmis užtikrinti pakankamą finansavimą, infrastruktūrą ir institucijų pasirengimą. Rugsėjo pradžioje vykusios visuotinės gynybos pratybos taip pat parodė, kad tobulintinų sričių dar yra – tarp jų įvardijamas institucijų tarpusavio koordinavimas ir pasirengimo finansavimas.
