Organizacijos žada stiprinti pasirengimą krizėms
Lietuvoje vis garsiau kalbama ne tik apie stipresnę visuotinę gynybą, bet ir apie galimybę greičiau pereiti prie visuotinio šaukimo. Ketvirtadienį Prezidentūroje 63 organizacijos pasirašė chartiją, kuria įsipareigojo stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms ir palaikyti visuotinio šaukimo įteisinimą iki 2030 metų.
Chartiją pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad šalies saugumas yra ne vien valstybės institucijų ar kariuomenės atsakomybė. Prie visuomenės atsparumo turėtų prisidėti ir verslas, nevyriausybinės organizacijos bei patys gyventojai. Susitarimo dalyviai įsipareigojo bent kartą per metus rengti krizių valdymo ar civilinės saugos pratybas ir stiprinti darbuotojų praktinį pasirengimą[1].
„Organizuojame pirmosios pagalbos mokymus bei sudarome sąlygas darbuotojams savarankiškai pasirengti pirmosioms 72 valandoms krizės ar karo atveju“, – teigiama viename iš dokumente skelbiamų įsipareigojimų.
Palaiko visuotinio šaukimo įteisinimą iki 2030-ųjų
Dar viena svarbi chartijos dalis – parama visuotinio šaukimo įteisinimui iki 2030 metų. Susitarimo autoriai jį sieja ne tik su šalies pasirengimu galimoms grėsmėms, bet ir su platesniu visuomenės įsitraukimu į valstybės gynybą.
„Visuotinis šaukimas yra pamatinis visuotinės gynybos dėmuo, sukuriantis ne tik pasirengimo ir atgrasymo, bet ir socialinės įtraukties bei ekonominės gerovės efektus. Pritariame teisiškai įtvirtintam visuotinio šaukimo terminui – 2030 metų“, – skelbiama chartijoje.
Tuo metu prezidento vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba ketina kreiptis į Valstybės gynimo tarybą (VGT), siūlydama įvertinti galimybę paspartinti visuotinio šaukimo įgyvendinimą. Prezidento patarėjo Mariaus Česnulevičiaus teigimu, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė per artimiausius mėnesius galėtų įvertinti, ar dabar maždaug iki 2035 metų numatomą perėjimą prie platesnio šaukimo būtų galima paspartinti[2].
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, aiškesnis atsakymas dėl galimybės visuotinį šaukimą organizuoti iki 2030 metų galėtų būti pateiktas dar šių metų pabaigoje.
„Tai, jeigu VGT atsižvelgs, manau, kad atsižvelgs, tai iki šių metų pabaigos greičiausiai mes turėsime sprendimą, ar iki 2030-ųjų metų valstybė sugebėtų organizuoti visuotinį šaukimą“, – nurodė M. Česnulevičius.
Pratybos atskleidė sistemos spragas
Diskusijas dėl pasirengimo sustiprino ir rugsėjo 7–8 dienomis vykusios visuotinės gynybos pratybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 30 valstybės, savivaldybių ir visuomenės institucijų. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas po jų kaip pagrindines problemas įvardijo nepakankamą finansavimą ir institucijų veiksmų koordinavimo trūkumą.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra teigęs, kad iki 2030 metų planuojama pasiekti numatytą kariuomenės personalo augimą, įskaitant maždaug 8 tūkst. šauktinių. Vis dėlto krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad valstybė neturėtų iš anksto prisirišti prie konkrečios visuotinio šaukimo datos – ji turėtų priklausyti nuo realių galimybių ir aplinkybių.
Rugpjūtį asociacijos „Visuotinė gynyba“ paskelbto tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustųjų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų. 51 proc. pasisakė už jo įgyvendinimą kuo greičiau, o 12 proc. nurodė, kad Lietuvai visuotinio šaukimo apskritai nereikia.
