Vyresnių nei 60 metų bedarbių skaičius kasmet auga
Lietuvoje ilgėjantis pensinis amžius keičia ne tik šešiasdešimtmečių gyvenimo ritmą, bet ir jų požiūrį į darbą. Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių susiduria su iššūkiais darbo rinkoje – nuo ribotų įsidarbinimo galimybių iki bandymų keisti profesiją ir taip rasti naują darbą.
Šešiasdešimtmečių bedarbių skaičius Lietuvoje kasmet didėja. Šių metų sausio mėnesį Užimtumo tarnyboje buvo registruota 22,3 tūkst. vyresnių nei 60 metų klientų – tai 700 (3,5 proc.) daugiau nei prieš metus ir net 2,4 tūkst. (12 proc.) daugiau nei prieš dvejus metus.
Kas septintas tarnybos klientas priklauso šiai amžiaus grupei, o jų dalis bedarbių struktūroje siekia apie 13,6 proc. (pernai – 13,3 proc.). Be to, 7,4 tūkst. šešiasdešimtmečių turi darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o jų skaičius per metus išaugo 400 (5,4 proc.), per dvejus – 1,1 tūkst. (17,7 proc.).
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičienė pastebi, kad šie pokyčiai iš dalies susiję su kasmet ilgėjančiu pensiniu amžiumi:
„Šešiasdešimtmečių registracija daugėja natūraliai dėl kasmet ilginamo pensinio amžiaus, tad bedarbio statusą įgyti gali vis vyresni asmenys. Labiau nerimą kelia dvejų metų pokytis – šio amžiaus klientai vis mažiau siekia užimtumo – 31 proc. nenori įsidarbinti arba naudotis mūsų paslaugomis. O tai savo ruožtu augina ilgalaikių bedarbių skaičių – per metus padidėjo 600, per dvejus – 1,8 tūkst.“
Vyresnio amžiaus gyventojams sunkiau rasti darbą dėl sveikatos problemų, žinių stokos ir amžiaus
Šešiasdešimtmečių įsidarbinimo galimybės dažnai ribotos. Net 59,4 proc. šios amžiaus grupės klientų turi ribotas įsidarbinimo galimybes, o didelės galimybės nustatytos mažiau nei pusei procento. Ketvirtadalis (25 proc.) neturi jokio profesinio pasirengimo, o kas šeštas (16,7 proc.) yra riboto darbingumo dėl negalios.
Be to, ilgalaikių bedarbių dalis šioje grupėje siekia 29,1 proc. – tai daugiau nei ketvirtadalis visų šešiasdešimtmečių bedarbių.
Prieš registraciją Užimtumo tarnyboje 37 proc. šios amžiaus grupės klientų dirbo vidutinės kvalifikacijos darbus, o 24,8 proc. – žemos kvalifikacijos. Darbo ieškančių šešiasdešimtmečių lūkesčiai taip pat kuklūs: kas ketvirtas ieško nekvalifikuoto darbo, 41,3 proc. nenurodo jokio darbo prioriteto, ir tik kas dešimtas siekia aukštos kvalifikacijos pareigų.
Populiariausios profesijos, kuriose 2024 m. įsidarbino šešiasdešimtmečiai, – valytojai, kambarinės, pardavėjai, apsaugos darbuotojai, pagalbiniai darbininkai ir virėjai. Žinoma, tokią statistiką būtų galima pagrįsti pačių vyresnio amžiaus gyventojų kuklumu ir nenoru kažko siekti. Tačiau realybė dažnai yra skaudesnė – darbdaviai vis dar mieliau renkasi jaunus darbuotojus.
Dalis senjorų nebijo persikvalifikuoti ir taip padidinti galimybes rasti darbą
Nepaisant iššūkių, yra ir gerų žinių. Nuo 2019 m. šešiasdešimtmečių nedarbo trukmė nuosekliai mažėjo (išskyrus pandemijos metus). Pernai ji sumažėjo 115 kalendorinių dienų ir siekė 289 dienas, palyginti su 223 dienomis kitų klientų grupėse.
Be to, vis daugiau vyresnių žmonių ryžtasi persikvalifikuoti. Pernai 507 šešiasdešimtmečiai įgijo naują profesinę kvalifikaciją, o 2020 m. tokių buvo tik 172. Populiariausios mokymo programos – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko, apskaitininko, taip pat modernios programos, tokios kaip no-code, robotinių procesų automatizavimas, transporto priemonių remontas ar duomenų analitika.
„Ilgėjant pensiniam amžiui, keičiasi ir nuostatos – matome linkusius pratęsti darbinę veiklą žmones, kurie persikvalifikuoja ir įgyja paklausias profesijas, kad ilgiau išliktų darbo rinkoje“, – sako G. Sinkevičienė.
Pernai tarnyba tarpininkavo įdarbinant 13,9 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų, iš jų 18,6 proc. – pagal terminuotas darbo sutartis. Po paramos mokymuisi ar remiamo įdarbinimo programų 64,5 proc. šios amžiaus grupės klientų dirbo po 6 mėnesių, 55,7 proc. – po 12 mėnesių, o 46,2 proc. – po 24 mėnesių. Vis dėlto jų įsidarbinimo efektyvumas 5–10 proc. punktų mažesnis nei 50+ amžiaus grupės.
Iš viso pernai 2,2 tūkst. šešiasdešimtmečių (5,7 proc. visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių) dalyvavo įvairiose programose, iš jų beveik 1,3 tūkst. – remiamo įdarbinimo priemonėse.
Parengta pagal Užimtumo tarnybos informaciją.
